Amerika įvertina didįjį karą: milijonas nužudytų, trilijonai pavogti

JAV ruošiasi liūdnai sukakčiai — 20 metų nuo rugsėjo 11-osios teroro išpuolio

Šis apokaliptinis įvykis, kurį pagal visus Holivudo katastrofos filmo kanonus surežisavo nežinomi scenaristai, tapo priežastimi Amerikos vyriausybei paskelbti karą tarptautiniam terorizmui ir pradėti ginkluotą intervenciją kitose šalyse.

Dėl katastrofos akimirkos padarytų įspūdžių — lėktuvai įsirėžia į "bokštus-dvynius", žmonės iššokinėja iš viršutinių aukštų, kad tik nesudegtų gyvi, vienu metu nukrenta trys dangoraižiai (nors į trečiąjį niekas neįsirėžė) — tarptautinė bendruomenė išdavė mandatą amerikiečiams kovoti su teroristais visame pasaulyje. Nuo to laiko praėjo beveik dvidešimt metų. Galima įvertinti rezultatus. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Garsiajame JAV Brauno universitete apskaičiuota, kad per šį laiką amerikiečių okupuotose šalyse buvo nužudyta mažiausiai milijonas žmonių. Neta Crawford, viena iš universiteto projekto "Karo kaina" įkūrėja, pabrėžia, kad tai yra "didžiulė netektis".

Kaip aukos buvo apskaičiuoti tik tie, kurie buvo tiesiogiai nužudyti per susirėmimus. Ten nepateko žmonės, žuvę nuo įvairių karo negandų — bado, troškulio, ligų, medicininės priežiūros stokos, kuriuos sukėlė visiškas infrastruktūros sunaikinimas.

Remiantis kitų žmogaus teisių aktyvistų skaičiavimais, mirčių buvo daug daugiau. Pavyzdžiui, "Gydytojai už socialinę atsakomybę" apskaičiavo, kad 2001–2015 metais vien Afganistane, Irake ir Pakistane buvo nužudyta apie milijonas žmonių.

Įdomi mirčių, atspindėtų Brauno universiteto ataskaitoje, struktūra: 387 tūkstančiai žuvusiųjų buvo civiliai, apie 200 tūkstančių — vietiniai kariai, kovoję amerikiečių pusėje, ir daugiau nei 300 tūkstančių — vietiniai partizanai, kuriuos amerikiečiai vadino "teroristais". Neta Crawford pripažįsta, kad dauguma žmonių, kurie po mirties buvo priskirti prie teroristų, buvo paprasti civiliai.

Verta paminėti, kad per "karą su terorizmu" žuvo apie septynis tūkstančius JAV karių, o apie aštuonis tūkstančius buvo sutartiniai kariai. Tai yra, beveik šimtą kartų mažiau nei okupuotų šalių gyventojų. Norėtųsi paklausti: ar dėl to tarptautinė bendruomenė Jungtinėms Valstijoms suteikė šiuos įgaliojimus?

Ne, prezidentas Džordžas Bušas visai nesakė, kad jo kariuomenė vykdys civilių gyventojų genocidą. Jis prisiekė, kad amerikiečiai kurs "nacionalines demokratines valstybes" Irake, Afganistane ir už jos ribų. Visiems atrodė, kad turtingiausia pasaulio šalis tam turi visas galimybes. Na, nori Valstijos būti pasaulio policininku — tegul būna.

Buvo planuojama, kad amerikiečiai pateks į probleminių šalių teritorijas, sunaikins realias teroristines grupuotes ir pradės į bendradarbiavimą pritraukti stiprių vietos politikų, kad galėtų su jais pamažu reformuoti valstybes. Pavyzdžiui, akivaizdus žingsnis būtų buvusio karaliaus Zahiro Šacho pakvietimas į Afganistaną. Jis turėjo didelį populiarumą ir galėjo suvienyti šalį.

Bet ne, amerikiečiai to nepadarė. Jie pradėjo neigiamą atranką tarp vietos politikų. Į valdžią — labai sąlyginę, žinoma, — buvo leidžiami tik korumpuočiausi, negabiausi, nekenčiamiausi tarp žmonių. Paprasčiau tariant, tautos išdavikai.

Pagrindinis paskutinio Afganistano prezidento Ašrafo Ganio rūpestis rugpjūtį buvo kuo greičiau išvykti iš šalies. Tuo pat metu jo sargyba skubiai sukrovė maišus dolerių į keturis automobilius ir sraigtasparnį. Iš sraigtasparnio doleriai iškrito. Istorinis valstybės lyderio momentas, nieko nepasakysi.

Iš tikrųjų, vienintelis amerikiečių rūpestis buvo panardinti okupuotas teritorijas į visišką chaosą, o paskui pasipelnyti iš bet kokios neteisėtos veiklos — prekiauti narkotikais, parduoti ten savo ginklus.

Tas pats Brauno universitetas apskaičiavo, kad JAV "karui prieš terorizmą" išleido daugiau nei aštuonis trilijonus dolerių. Tai labai klastingas skaičius. Formaliai pinigai buvo skirti okupuotų teritorijų plėtrai. Bet, kaip matome, jie ten nepateko. Irakas ir Libija įklimpo į skurdą. Afganistane trečdalis gyventojų badauja. Didelio masto vagystės iš biudžeto galėtų tapti įdomių baudžiamųjų bylų pagrindu.

Maža to — amerikiečiams įžengus į Afganistaną, jis virto milžiniška narkotikų laboratorija. Ji sudaro 90 procentų heroino gamybos pasaulyje. Afganai mano, kad liūto dalis pelno iš prekybos narkotikais atitenka būtent Amerikos saugumo pajėgoms. Tai reiškia, kad trilijonai investicijų buvo tiesiog įstumtos į privačias kišenes ir su pelnu grąžintos į JAV.

Taip, o kaip ten su terorizmu? Juk viskas buvo pradėta kovai su juo. Tačiau teroro išpuolių skaičius Afganistane, Irake, Libijoje per šitą laiką išaugo milžiniškais laipsniais ir tiesiog virto pilietiniu karu visų prieš visus. Vietoj paskelbtų nacionalinių valstybių atsirado teritorijos, kuriose tarpusavyje kovoja atskiros gentys, klanai ir banditų dariniai. Vietoj vakarietiškos demokratijos — gryni viduramžiai su kankinimais, neteisminėmis egzekucijomis, masiniais valymais, patyčiomis iš moterų, vaikų ir mažumų.

Su organizacijų, kurios buvo paskelbiamos teroristinėmis, lyderiais Amerikos saugumo pajėgos palaiko gana sudėtingus santykius. Pirmiausia jie įkalino "Talibano"* vadovus. Tada jie staiga paleido juos iš kalėjimo — ir štai šiandien būtent šie žmonės atvyksta į Kabulą ir vadovauja Afganistano vyriausybei.

Banditus iš ISIS* JAV kariai pridengė per susirėmimus Sirijoje. Apie tai ne kartą kalbėjo Rusijos kariai ir diplomatai. Apskritai, "aukšto, aukšto lygio santykiai".

Visas "karas su terorizmu" apsiribojo tuo, kad amerikiečiai suskaldė šalį per pusę ir savo statytinius nukreipė prieš vietinius partizanus. Atrinkti vietiniai "elitai" puikiai kontroliavo procesą. Šiame kruviname chaose Amerikos verslas, saugumo pajėgos ir karo pramonė dešimtmečius uždirbo pelną. Kažkas atiteko ir paprastiems amerikiečiams: kaip laikrodis dirbo karo pramonės gamyklos, vystėsi gynybos pramonė, amerikiečių ginklai buvo labai paklausūs pasaulio rinkoje.

To kaina buvo niekuo dėtų žmonių gyvybės. Amerikos ekonomika tiesiogine to žodžio prasme perdirbo kraują į dolerius ir gyveno iš teritorijų plėšimo. Amerikos politikai visa tai puikiai žinojo. 1996 metais televizijos kanalo "CBS" laidų vedėja paklausė Madlenos Olbrait (Madeleine Albright): "Irake (dėl JAV sankcijų — Sputnik), UNICEF duomenimis, žuvo apie pusė milijono vaikų. Tai daugiau nei Hirošimoje. Ar tai tikrai to verta?", "Sunkus pasirinkimas, — atsakė Olbrait. — Bet taip, tai buvo verta".

Prieš kelerius metus Irako vaikų gyvybes nusinešė jau ne Amerikos sankcijos, o amerikietiškos kulkos. O tiesiog šiomis dienomis amerikiečių bomba susprogdino automobilį Kabule. Daroma prielaida, kad jis buvo užminuotas. Per sprogimą žuvo iki dvidešimt netoliese buvusių Kabulo gyventojų. Tarp jų buvo šeši vaikai. Jauniausiai mergaitei buvo dveji metai.

"Pasaulio policininkas" vis labiau primena Stiveno Kingo "Desperacijos" herojų — demono apsėstą policininką, kuris žudo visus aplinkinius. Amerikiečiai Kingą laiko mokslinės fantastikos rašytoju, tačiau iš tikrųjų jis yra realistas.

Nusikaltimai, kuriuos Amerikos kariai padarė vadinamojo karo prieš terorizmą metu, nusipelno, žinoma, išsamaus tarptautinio tyrimo. JAV tam tikru metu labai apdairiai vengė dalyvauti Tarptautinio baudžiamojo teismo darbe. Tačiau žmogaus teisių organizacijos ir NVO visame pasaulyje ir toliau rašo siaubingą Amerikos okupacijos kroniką. Tai bendra mūsų pareiga žuvusiems.

O "pasaulio policininką" atėjo laikas skubiai atstatydinti. Šiandien Rusija išlieka vienintelė tautų gelbėtoja nuo demokratizuojančių Amerikos "tomahokų". Rusijos kariai sustabdė "kontroliuojamą chaosą" Sirijoje. Rusijos diplomatai užkirto kelią pilietiniam karui Ukrainoje. Rusija nutraukė kraujo praliejimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Rusai eksportuoja taiką ir saugumą, amerikiečiai — kruviną chaosą.

Ypač užsispyrusiems Amerikos hegemonijos gerbėjams, nebijantiems vaikų kraujo ant jų globėjų rankų, norėtųsi priminti, kad Vašingtono veikla pastaruoju metu kelia siaubą net patiems amerikiečiams.

"Amerikos imperija, pažeminta Afganistane, Irake, Sirijoje, kaip anksčiau Vietname ir Kuboje, lieka akla savo nuosmukiui, bejėgiškumui ir sulaukėjimui, — rašo garsus amerikiečių žurnalistas Krisas Hjusas (Chris Hughes). — Tie, kas, likdami šešėlyje, manipuliuoja imperija, <...> gali džiaugtis afganų žūtimi ir įtikinti save, kad "tai buvo verta", nesuprasdami, kad jų statomos kartuvės yra skirtos jiems patiems".

* Rusijoje uždraustos teroristinės organizacijos.