Amerika jau nebe supervalstybė: Didžioji Britanija žino daugiau nei Lietuva?

Katastrofiškas Amerikos išėjimas iš Afganistano gali tapti rimtų permainų joje priežastimi. Ar Lietuva neatsilieka nuo realybės?

Pastaruoju metu transatlantiniuose santykiuose klostosi keista situacija. Švelniai tariant, nelabai sėkmingo JAV karinių pajėgų išvedimo iš Afganistano kontekste artimiausios Amerikos sąjungininkės — Didžiosios Britanijos — gynybos ministras Ben'as Wallace'as pareiškė, kad tai buvo klaida, kad sandėris su talibais buvo supuvęs ir galiausiai — kad "supervalstybė, kuri negali kažko padaryti, tikriausiai, nėra supervalstybė, ji tikrai nėra globali galia, tik didžioji galia". Sutikite, kad tokia aštri kritika "vyresniojo brolio" atžvilgiu yra gana netikėta.

Tuo tarpu Lietuva kaip viena iš ištikimiausių Amerikos gerbėjų mano, kad tikri draugai turi išreikšti paramą Vašingtonui sunkiu momentu.

"Daugelis valstybių suskubo, kartais atrodo gal ir teisingai, kaltinti Jungtines Amerikos Valstijas dėl greito pasitraukimo, chaotiško pasitraukimo, tačiau, mano supratimu, toje besikuriančioje Afganistano realybėje nėra nieko svarbiau kaip transatlantinė vienybė. Kitaip tariant, mes kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dalyvavome operacijoje, kartu nusprendėme iš jos atsitraukti ir dabar kartu prisiimame atsakomybę", — sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Panašiai kalbėjo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Atitinkamai kyla klausimas, kas vyksta, nes galai nesueina? Manytina, kad, norint atsakyti į jį, reikia suprasti, kas dedasi pačioje Amerikoje. O ten prezidentas Džo Baidenas yra negailestingai kritikuojamas ir draugų, ir priešų už tai, kad nusprendė trauktis iš Afganistano ir padarė tai gėdingai. Ir šioje amerikietiškoje istorijoje yra keli keisti dalykai.

Pirma, jeigu Donaldo Trampo sprendimai buvo "blogi", kodėl nauja administracija neperžiūrėjo jo sandėrio su Talibanu*? Antra, galima buvo bent jau peržiūrėti karių išvedimo terminus (pavyzdžiui, padaryti taip, kad jie išeitų po Kongreso rinkimų kitais metais). Tačiau prezidentas nusprendė išvesti juos greitai, ir viskas baigėsi chaosu. O dabar susidaro įspūdis, kad prieš jį vykdoma organizuota puolimo kampanija, ir joje dalyvauja ir Didžioji Britanija. Teoriškai, Londonas turėtų elgtis kaip Lietuva, bet britų gynybos ministras ne remia, o kritikuoja JAV, ir galima spėti, kad jis to nedarytų be nurodymo kažkur "iš viršaus" pačioje Amerikoje.

Tačiau tuomet kyla kitas klausimas. Artėja Kongreso rinkimai, ir jeigu iki jų demokratai nesugalvos, kaip pakeisti "Afganistano fiasko" diskurso, jų laukia skaudus pralaimėjimas juose ir parlamentinės valdžios praradimas. Bet jie juk turėjo suprasti, kad "nesėkmės istorija" Afganistane papildomai komplikuos jų padėtį?

Apibendrinkime — demokratų prezidentas siaubingai išveda karius iš Afganistano (nors to galima buvo išvengti), už ką jį kritikuoja bendražygiai ir artimiausi sąjungininkai užsienyje. Kartu jis puolamas už nesipriešinimą dujotiekio "Nord Stream-2" statybai, ir dar šiame fone be perstojo keliamas klausimas dėl jo fizinės būklės. Tai kas vyksta? Toliau pateiktas šių įvykių paaiškinimas yra tik versija, bet politikoje kartais pasitvirtina netikėčiausios prognozės.

Demokratų tikslas yra valdžia. Pergalę prieš Trampą jiems galėjo garantuoti tik Baidenas (ir tai dar teko naudoti įvairias machinacijas). Tačiau akivaizdu, kad su tokiu prezidentu jie toli nenueis ir pralaimės Kongreso rinkimus. Atitinkamai, jį reikia keisti. Tam turi būti rimta priežastis. Ir štai jums priežastis — katastrofa Afganistane, po kurios valstybės vadovu nusivilia jos gyventojai, ir nuo Amerikos (koordinuotai) nusisuka net artimiausi sąjungininkai. Be to, ar gali valdyti šalį prezidentas su tokia sveikata? Paskutinis dalykas, kuris dar gelbėja Baideną — sąlyginai sėkminga vakcinacija Amerikoje, bet ir šiuo atveju situacija yra ant ribos. Be to, greitai "netikėtai" gali įvykti kokia nors nauja atgarsio sulauksianti juodaodžio žmogžudystė ir atsinaujinti BLM protestai.

Trumpai sakant, kyla įtarimas, kad demokratai sąmoningai pakišo savo prezidentą karių išvedimo iš Afganistano reikale, kad gautų pretekstą jį pakeisti, ir būtent tai gali tapti tuo įvykiu prieš Kongreso rinkimus, kuris apvers situaciją aukštyn kojomis jų naudai. Žinoma, galima teigti, kad, išėję iš Afganistano, amerikiečiai prarado svarbų geopolitinį placdarmą prieš Rusiją, Kiniją ir Iraną, tačiau (a) valdžia Amerikoje yra pirminis dalykas, o tarptautinė kova (kokia svarbi ji bebūtų) — antrinis; (b) išėjimas iš Afganistano turi ir pliusų — ištraukia JAV iš "amžino karo"; (c) sėkmingai konkurencijai su geopolitiniais priešininkais lieka nemažai kitų placdarmų (pagaliau, dar ne faktas, kad Amerika paliks ramybėje Afganistaną ir nebandys padaryti iš jo naują Siriją ar Libiją).

Tokiu būdu, demokratai galbūt žaidžia gambitą — aukoja Afganistaną kaip užsienio politikos svertą ir savo dabartinį prezidentą, atsikratydami Afganistano kaip finansinės naštos ir tikėdamiesi laimėti būsimus Kongreso ir valstybės vadovo rinkimus su nauju kandidatu: nušalinus Baideną nuo valdžios (pavyzdžiui, dėl nesugebėjimo valdyti šalį), ji pereis į viceprezidentės — jaunos Kamalos Haris, iš kurios gali išeiti charizmatiška (ir lengvai kontroliuojama) lyderė — rankas.

Jeigu visa tai tiesa, Didžioji Britanija yra "trende", nes žino, kas vyksta, ir dalyvauja procese, o Lietuva su savo kalbomis apie paramą Amerikai nesiorientuoja situacijoje, nes niekas jos neinformavo apie naują planą. Kita vertus, koks skirtumas, kas yra "Vašingtono obkomo" pirmininkas — svyruosime kartu su partijos linija...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

*Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.