Seimo rudens sesijoje priminta apie "Pakso bylą"

Anot Seimo pirmininkės, programą galima pavadinti "gana ambicinga", ji sudaryta iš daugiau nei 400 deputatų, prezidento ir vyriausybės pasiūlytų projektų

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Lietuvos Seime prasidėjo rudens sesija. Pirmajame posėdyje parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apžvelgė svarbiausius sesijos darbus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė įstatymų projektus, o frakcijų atstovai pristatė savo projektus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Seimo pirmininkės teigimu, nors situacija visais atžvilgiais nepaprasta, Seimo darbų programą vis dėlto galima vadinti "gana ambicinga", ją sudaro per 400 projektų, kuriuos siūlo Seimo nariai, prezidentas, Vyriausybė.

"Vertinant šiuos skaičius svarbu priminti, kad vis dėlto teisėkūros kokybė, o ne kiekybė išlieka mūsų pagrindinis tikslas ir prioritetas", — pabrėžė Čmilytė-Nielsen.

Jos nuomone, svarbiausias šios sesijos uždavinys yra apsvarstyti ir patvirtinti 2022 m. valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

"Su šiais įstatymais siejasi ir daugelis Prezidento, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų arba planuojamų mokesčių įstatymų pakeitimų. Juos privalėsime atidžiai išnagrinėti, vertindami realias šalies galimybes ir nepažeisdami pusiausvyros bei skirtingų visuomenės narių interesų: nuo stipriausių, kuriančių gerovę, iki pažeidžiamiausių visuomenės narių", — akcentavo Seimo vadovė.

Čmilytė-Nielsen taip pat išskyrė į rudens sesijos darbotvarkę įtrauktus Konstitucijos pakeitimo projektus.

"Yra pasiūlymas iki 21 metų mažinti Seimo nariams rinkimuose taikomą amžiaus cenzą, projektas, įgyvendinantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą vadinamoje [buvusio Lietuvos prezidento Rolando] Pakso byloje, ir neabejotinai viena svarbiausių Konstitucijos pataisų, kuri leis išsaugoti tiesioginius merų rinkimus", — pasakė ji.

Pasak pirmininkės, sesijos darbotvarkėje daug dėmesio skirta socialinei sričiai.

"Siūlomi projektai, kuriais numatoma didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį, globos išmokas ir valstybės paramą jaunoms šeimoms būstui įsigyti, numatomos lankstesnės darbo sąlygos ir palankesnės sąlygos vaikus auginantiems tėvams. Numatoma keisti socialinio draudimo pensijų indeksavimo bei vienišo asmens išmokos indeksavimo tvarką, sparčiau kelti socialinio draudimo pensijas", — pranešė Čmilytė-Nielsen.

Be to, planuojamos iniciatyvos švietimo, ekonomikos plėtros, energetikos, gamtos išteklių apsaugos, inovacijų ir verslo skatinimo srityse, taip pat įstatymų projektai, susiję su žmogaus ir pilietinėmis teisėmis, įskaitant partnerystės klausimus.

Savo ruožtu, pristatydama vyriausybės programą, Šimonytė išskyrė inovacijų reformą įgyvendinančius įstatymo projektus. Anot jos, dalį projektų rengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o kitą dalį — Švietimo ir mokslo ministerija tam, kad būtų labai aiškiai sudėliotos ir atskirtos institucijų, kurios veikia mokslo tyrimų ir inovacijų srityje, funkcijos ir atsakomybės, taip pat kad būtų pasiektas geriausias bendradarbiavimas su verslu, skatinant inovacijas versle, privačiajame sektoriuje ir atitinkamai kuriant didžiausią pridėtinę vertę.

"Vyriausybė taip pat mano, kad labai svarbus klausimas, kuris labai aiškiai išryškėjo per šį pusmetį, per tas dvi krizes, kurias turime, − valstybės tarnybos kompetencijų, ypač vadovų lygmens ir tinkamų žmonių buvimo vadovų korpuse svarba. Todėl bus teikiami Valstybės tarnybos reguliavimo pakeitimai, kurie leistų lanksčiau pasitelkti reikiamas kompetencijas ir įgūdžius turinčius darbuotojus ir atitinkamai pagrįsčiau reikalauti iš valstybės institucijų ar valstybinio sektoriaus, jog būtų laiku įgyvendinti jam patikėti uždaviniai", — sakė premjerė.

Seimo programos projektui pritarė 92 deputatai, susilaikė 17 deputatų. Po sesijos darbų programos pateikimo projekto svarstymas vyks Seimo komitetuose ir frakcijose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 16 d.

Anksčiau Seimas padarė pakeitimą Konstitucijos straipsnyje dėl rinkimų po apkaltos pareigose, susijusiose su priesaikos davimu. Konstitucijos 74 straipsnio pakeitime siūloma nustatyti, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka nušalino nuo einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens nušalinimo nuo einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

2004 metais buvęs prezidentas Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų dėl apkaltos. Be to, Konstitucinis Teismas uždraudė jam kandidatuoti į pareigas, kurioms reikalinga priesaika. 2011 metų sausį Strasbūro teismas nusprendė, kad Konstitucinio Teismo draudimas visam gyvenimui yra neproporcingas ir pažeidžia žmogaus teises.