Mokslininkai paaiškino naujojo Ebolos protrūkio priežastis

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Genominis Ebolos viruso palyginimas, kuris šiais metais sukėlė naują protrūkį, rodo, kad tai tas pats virusas, kuris buvo 2014–2015 metais. Tokią išvadą padarė didelė grupė tarptautinių ekspertų, manančių, kad ilgą laiką virusas liko latentinis sergančiųjų organizme, o paskui vėl suaktyvėjo. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature".

Nuo 1976 metais Vakarų Afrikoje pranešta apie Ebolos viruso infekcijas, tačiau didžiausias epidemija pripažintas protrūkis kilo 2014 metų vasario mėnesį ir tęsėsi iki 2015 metų gruodžio mėnesio. Tada trejus metus buvo tyla, o 2018 metų gegužę gydytojai pradėjo fiksuoti naujus atvejus. Naujas protrūkis pasiekė piką nuo 2021 metų vasario iki birželio mėnesio. Per tą laiką Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gvinėjoje susirgo daugiau nei trys tūkstančiai žmonių, o mirštamumas viršijo 65 proc.

Norėdama nustatyti viruso, sukėlusio naują epidemiją, šaltinį, tarptautinė ekspertų grupė iš neseniai patvirtintų atvejų identifikavo 14 viruso genomų ir nustatė, kad jie buvo genetiškai panašūs į ankstesnio protrūkio Ebolos viruso genomus.

Tyrėjai pažymi, kad šių genomų mutacijų yra daug mažiau, nei būtų galima tikėtis, jei per pastaruosius šešerius metus virusas ir toliau daugintųsi ir plistų iš žmogaus. Papildomas patvirtinimas yra būdingų 2013 metams viruso mutacijų buvimas, pavyzdžiui, glikoproteino, kuris yra išreikštas viruso paviršiuje ir užtikrina jo įsiskverbimą į ląsteles, modifikacija.

Gauti rezultatai rodo, kad tai yra tas pats virusas, kuris po ilgo delsimo periodo vėl atsirado ankstesnės epidemijos metu užsikrėtusio žmogaus organizme. Mokslininkai pabrėžia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių alternatyvią hipotezę, jog naujas protrūkis kilo dėl to, kad virusas vėl perėjo iš gyvūnų į žmones.

Anksčiau jau buvo žinoma, kad Ebolos virusas gali būti iš naujo suaktyvintas žmonių, kurie buvo užsikrėtę infekcija ir šiuo metu neturi simptomų, organizme, tačiau mokslininkai net nemanė, kad tai gali įvykti po penkerių ar šešerių metų.

Tyrėjai mano, kad jų tyrimo rezultatai turi svarbių pasekmių visuomenės sveikatai, nes jie rodo, jog reikia ilgai stebėti Ebolą išgyvenusių žmonių būklę, kad būtų galima nustatyti viruso buvimą jų kūno skysčiuose, arba skiepytis, kad sustiprėtų antikūnų atsakas.