Kas stabdo Europos gamyklas: šį kartą Rusija neišsisuks

Daugelyje Rusijos regionų jaučiamas pirmasis vėsus rudens dvelksmas, dėl kurio atliekamas masinis šildymo sistemų bandymas. Rusai tikrina namų radiatorių temperatūrą ir gyvena įprastu gyvenimu. Tuo tarpu Europoje stebimi visai kitokie procesai

Keletas didžiausių Senojo pasaulio pramonės įmonių paskelbė visišką arba dalinį gamybos sustabdymą. Pavyzdžiui, pasaulinė chemijos milžinė BASF paskelbė komunikatą, kuriame teigiama, kad dėl precedento neturinčių aukštų elektros kainų bendrovė negali užtikrinti viso gamybos ciklo, net esant sąlygai, kad 80% poreikių BASF patenkina savo gamybos įrenginiais.

Čia nieko nuostabaus: vien Liudvigshafeno chemijos gamykla per metus sunaudoja daugiau nei šešias teravatvalandes, o tai prilygsta trims su puse milijono barelių naftos. Akivaizdu, kad esant tokiam mastui, net nereikšmingi energijos išteklių kainų svyravimai padidina biudžeto išlaidas ir kelia abejonių dėl pelningumo.

Didžiausia Europoje vario gavybos ir perdirbimo bendrovė "Aurubis AG", įsikūrusi Vokietijoje, pranešė akcininkams, kad veiklos pelnas sumažėjo iki minimumo, todėl kyla abejonių dėl dividendų išmokėjimo. Priežastis panaši – itin aukštos energijos kainos pramonės vartotojams.

Nors Britanija ir pasitraukė iš Europos Sąjungos, globalizacija ir visiška priklausomybė nuo Europos rinkų neleido vietos žaidėjams išvengti nuostolių. Du didžiausi žemės ūkio trąšų gamintojai "Yara International" ir "CF Industries Holdings Inc." – pranešė apie savo gamybos linijų sustabdymą saloje. Avarija dujotiekyje Interconnector, per kurį į salas atkeliauja trūkstamos kilovatvalandės iš Prancūzijos, išprovokavo tokį elektros energijos brangimą, kad verslo savininkams lengviau ir pigiau sustabdyti konvejerius, nei bandyti įspausti į įmonės biudžetą naujas netikėtas išlaidas.

Kitoje Lamanšo pusėje reikalai ne ką geresni.

Prancūzijoje cukraus ir krakmolo bendrovės "Tereos" ir "Roquette Freres" perspėjo, kad susiklosčiusios sąlygos, įskaitant elektros kainą ir laipsnišką pakavimo nutraukimą Didžiojoje Britanijoje, gali turėti nenumatytų pasekmių, įskaitant visišką prekių išsiuntimą vartotojams nutraukimą.

Didžiausia Europos etanolio gamintoja "CropEnergies" vis dar veikia, tačiau praneša, kad įmonės pelningumas yra žemiausiame lygyje, todėl sunku užtikrinti patikimą gamyklos veikimą.

Čia reikia suprasti, kad norvegų "Yara International" yra viena iš tarptautinių rinkos titanų. Bendrovė faktiškai yra planetinio masto monopolija, valdanti du trečdalius pasaulinės profilio rinkos. Paskelbtas linijų uždarymas, amoniako ir anglies dioksido gamybos sumažėjimas 40 procentų jau sukėlė paniką vietinėje maisto rinkoje.

Faktas yra tas, kad amoniakas, ir anglies dioksidas, gaunamas kaip antrinis trąšų gamybos produktas, naudojamas pakuočių gamyboje. Dėl šių komponentų trūkumo sumažės konteinerių, pavyzdžiui, mėsai ir gėrimams, gamyba. Kombinatai mielai sugrįžtų prie darbo, tačiau tam reikalingos gamtinės dujos, o jų kainos Europoje dabar itin kandžios.

Nieko mirtino neįvyko, tačiau tai tik kol kas, o Europos maisto kompanijos iš anksto skambina pavojaus varpais.

Didžiosios Britanijos mėsos perdirbėjų asociacija (British Meat Processors Association) su nerimu praneša, kad per ateinančias dvi savaites gali prasidėti pakuočių tiekimo sutrikimai, o tai sutrikdys mėsos tiekimą į britų parduotuves. Bet tai tik pusė bėdos. Europos energetikos krizė jau ne tik lėmė rekordinį maisto kainų, kurios peržengė dešimties metų ribą, augimą, bet ir privertė Anglijos kiaulių auginimo įmones pradėti masinį gyvulių skerdimą. Jų kolegos jautienos pramonėje vis dar laikosi, bet apimti pesimizmo.

Senoji Europa yra pripratusi prie ramaus, išmatuoto gyvenimo, todėl dabartinės audros, atnešusios darbo vietų praradimą ir priverstinį raciono pakeitimą, sukėlė laukiamą piliečių nepasitenkinimą. Tačiau Senojo pasaulio politikai paprastai nutylėjo apie tai, kad viskas, kas vyksta, buvo jų ilgametės užsienio ir vidaus politikos rezultatas, ir vietoj savęs pateikė įprastą išorinio priešo įvaizdį.

Visiškai teisingai: dėl visų senosios Europos bėdų kalta Rusijos dujų monopolija "Gazprom", kuri skrupulingai vykdo savo ilgalaikius įsipareigojimus, tačiau neskuba užsisakyti papildomų tranzito pajėgumų. Be to, "Gazprom", užuot užpildžiusi Europos požemines dujų saugyklas, kuriose sukaupta 22,8 mlrd. kubinių metrų dujų mažiau nei prieš metus, prieš pat šildymo sezono pradžią mieliau siurbia dujas į Rusijos rezervuarus.

Gana lengva patikėti šių kaltinimų teisingumu, jei nežinai kai kurių faktų.

Pavyzdžiui, kad krizė Europos elektros rinkoje, o po jos ir pramonės bei maisto rinkoje įvyko ne staiga. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje megavatvalandės kaina pradėjo kilti vasaros viduryje, kilimas buvo gana ramus, o tai iš karto kėlė abejonių dėl galimybės patenkinti savo poreikius vėjo energija. Tuo tarpu Londonas slapta finansavo savo anglimi kūrenamas jėgaines ir laukė vėjo. Ir kai atėjo rugsėjis, liūto dalis pasaulio SGD atiteko Azijos rinkai, o Rusijos dujų kainos nuskrido kažkur į stratosferą. Jų pavyzdžiu sekė elektros energijos kainos.

Beje, dabartinė situacija visai ne nauja. Praėjusių metų naujienų sraute visi kažkaip pamiršo, kad 2018 metais Europoje buvo neįprastai šalta žiema. Oras buvo toks žiaurus, kad žemyną padengęs ledo frontas netgi gavo pavadinimą Beast from the east, arba "žvėris iš rytų". Būtent tą žiemą Didžioji Britanija skubiai nupirko du dujovežius rusiškų SGD, kurios, be jokių perdėjimų, išgelbėjo šimtus, o gal ir tūkstančius britų nuo šaltos mirties savo butuose.

Atrodytų, būtina padaryti išvadas ir panaikinti panašių nelaimių tikimybę ateityje. Bet ne. Pasaulio politinę darbotvarkę formuoja populiarios tendencijos ir influenceriai, o fizikų ir energetikų balsai jų fone yra tarsi uodo girgždesys prieš riaumojantį krioklį. Šiais metais kai kurioms ES šalims pavyko uždaryti ne vieną anglies jėgainę, pakeliui buvo nuolat kalbama apie būtinybę atsisakyti branduolinės energijos.

Amerikos klimato prognozių centras paskelbė tyrimą, iš kurio matyti, kad artėjanti žiema gali pakartoti visus 2018 metų rekordus. Gamtos reiškinys, vadinamas La Niña, kasmet vykstantis pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, keičiantis šiltų vandenyno srovių rožę, nuo lapkričio iki sausio, gali sukelti anomalių šalčių Europoje.

Politinėms ir ekologinėms pasakoms nepavykus apšviesti ir sušildyti Europos namų ūkių, į sceną skubiai buvo pakviesti energetikai. Įvertinę nelaimės mastą, Didžiosios Britanijos ekspertai pasiūlė sustabdyti penkių atominių elektrinių, kurie planuoja visam laikui uždaryti savo reaktorius iki 2024 metų. Kaimyninėje Prancūzijoje priminė, kad „Electricite de France“ žinioje yra iš karto penki laikinai neveikiantys branduolinės jėgainės, kurių bendra galia yra trys tūkstančiai megavatų, ir tai realus šansas išvengti žvėries su ledo iltimis įkandimo.

Laikas parodys, kaip klostysis įvykiai Europos energetikoje ir visose susijusiose rinkose. Galime tik sekti orų prognozes ir domėtis, ar Europos pareigūnai padarys teisingas išvadas bent jau po antrojo generolo Morozo įspėjimo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.