Vasaros žalos: gyventojų būstus dažniausiai niokojo vanduo, automobilius – neatidumas

Šių metų vasarą daugiausiai žalos gyventojų turtui pridarė užliejimai, vėtros ir vėjai bei lietūs

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Neseniai pasibaigusios vasaros metu šalies gyventojų turtas daugiausiai kentėjo nuo vandens, o automobiliai – dėl neatidumo. Apie tai praneša draudimo bendrovės BTA spaudos tarnyba.

Būstai dažniausiai būdavo užliejami trūkusių vamzdžių ar užpilami lietaus, o didžiausia tikimybė apgadinti automobilį buvo važiuojant atbuline eiga.

"Tiek gyventojų turtas, tiek transportas dažniausiai nukenčia dėl tokių pačių priežasčių: pirmasis – nuo užliejimų, vėtrų, lietaus ir elektros įtampos svyravimų, o automobiliai vis dar dažniausiai apgadinami važiuojant atbuline eiga, iš šalutinio kelio sukant į pagrindinį ar rikiuojantis į kitą eismo juostą. Dar viena įvykių aplinkybėse išryškėjusi problema – ribotas matomumas. Įvažiuojant į kelią iš siaurų išvažiavimų ir norint įsitikinti, ar kas nors neatvažiuoja, kyla didelis pavojus ir yra fiksuojama gana daug įvykių", – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Turtą gadino vanduo iš vamzdžių ir lietus

Šių metų vasarą daugiausiai žalos gyventojų turtui pridarė užliejimai (42 proc. nuo visų vasarą fiksuotų draudiminių įvykių), vėtros ir vėjai bei lietūs (po 21 proc. nuo visų įvykių). Dar 1 iš 10 atvejų buvo nulemtas elektros įtampos svyravimų.

Būsto užliejimo žalos paprastai siekia nuo poros šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

"Kai kuriais atvejais, kai vandens tekėjimas yra nesmarkus ir pastebimas greitai, atsiperkama nedidelio sienos ar grindų ploto apgadinimu. Tačiau esame fiksavę ne vieną situaciją, kai gyventojams nesant namuose ilgai nepastebėtas ar smarkiai srūvantis vanduo ne tik sugadino sienas, grindis, baldus keliuose butuose, bet ir užpylė elektros skydelius, sukeldamas elektros tiekimo trikdžius", – pasakoja Žiukelis.

Panašių žalų galima tikėtis ir namus nusiaubus audrai ar stipriam vėjui, paprastai lydimiems gausaus lietaus. Pasak Žiukelio, dažniausiai per audras nuplėšiama dalis ar visi pastatų stogai, stoginės, terasų stogeliai, o užgriuvę medžiai dažnai apgadina stogus bei sienas, išdaužo langus.

Itin smarkios audros gali pridaryti ir keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančių nuostolių. Draudimo bendrovės atstovas pateikia pavyzdį, kai siautusi audra nuplėšė vieno gyventojo sodybos stogą, namo vidus buvo gausiai užpiltas vandeniu, pažeistos visos lubos, sienos, grindys, baldai, lauko terasa, o žala siekė beveik 30 tūkst. eurų.

Kalbėdamas apie ankstesnes vasaras, ekspertas sako, jog draudiminių įvykių pobūdžiu ir pasikartojimo dažnumu jos buvo labai panašios.

"Būsto užliejimai tris pastarąsias vasaras sudarydavo apie 42 proc. visų su gyventojų turtu susijusių įvykių. Šiemet vasara gal kiek išsiskyrė vėtrų ir lietaus sukeltų padarinių gausa – ankstesnėmis vasaromis tokių įvykių buvo fiksuojama keliais procentais mažiau. Atvejų skaičiumi labiau pasižymėjo ši vasara – jos metu registravome apie 5 proc. daugiau draudiminių įvykių dėl žalos gyventojų turtui atlyginti, nei 2019-aisiais", – sakė Žiukelis.

Važiuoti atbuline eiga pavojinga

Išnagrinėję Lietuvoje šią vasarą įvykusius eismo įvykius, kurių metu buvo apgadinti automobiliai, draudikai išskyrė dažniausias jų aplinkybes. 26 proc. eismo įvykių buvo sukelti važiuojant atbuline eiga, po 8 proc. – rikiuojantis į kitą eismo juostą ir atsitrenkus į kito automobilio galinę dalį, 7 proc. – išsukant iš šalutinio kelio į pagrindinį.

Žiukelis kaip pagrindinę klaidą, tinkančią bene visoms šioms situacijoms, įvardija dėmesio trūkumą ir netinkamą aplinkybių įvertinimą.

Ne ką mažiau žalos vairuotojams pridaro ir per didelis pasitikėjimas parkavimo davikliais bei vaizdo kameromis.

Draudimo bendrovės duomenimis, per tris šių metų vasaros mėnesius užfiksuota daugiau kaip 3 tūkst. draudiminių eismo įvykių. Panašiais skaičiais pasižymėjo ir ankstesnės vasaros – per jas fiksuota po daugiau kaip 3 tūkst. atvejų, už kuriuos išmokėta apie 3 mln. eurų žalų.