"Mielas draugas": ką karalienė Marija Antuanetė rašė savo meilužiui

Tyrėjai sugebėjo atskirti užrašus, parašytus vienu rašalu, nuo to rašalo, kuriuo buvo perbraukiami žodžiai

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Prancūzų mokslininkams pavyko perskaityti perbrauktas eilutes Marijos Antuanetės laiškuose švedų grafui Hansui Fersenui, kuris, tikėtina, buvo jos meilužis. Tyrimas paskelbtas žurnale "Science Advances".

Savo laiškuose karalienė grafą vadina "mylimuoju" ir "mielu draugu". Tačiau Fersenas tuo metu jau palaikė santykius su kita moterimi, ir neaišku, kiek Antuanetės jausmai buvo su atsaku.

1791 metais Prancūzijos karalius Liudvikas ir jo žmona karalienė Marija Antuanetė bandė palikti Paryžių dėl prasidėjusios Prancūzijos revoliucijos, kurios vienas iš uždavinių buvo nuversti monarchiją. Tačiau pabėgti nepavyko ir karališkoji šeima buvo priversta grįžti į Paryžių.

Šį pabėgimą paruošė grafas Fersenas, kuris, anot gandų, buvo Marijos Antuanetės meilužis ir galėjo būti vieno iš jos vaikų tėvas.

Po pabėgimo jie slapta susirašinėjo. Šie laiškai dabar saugomi Prancūzijos nacionaliniame archyve.

Prieš ten patekdami, jie buvo cenzūruojami, juose buvo ištrinti kai kurie žodžiai ir eilutės.

Maždaug 150 metų istorikai ieškojo būdų, kaip iššifruoti perbrauktus žodžius. Tai pavyko padaryti Prancūzijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus komandai.

Tyrėjai pasirinko rentgeno fluorescencijos analizę — vieną iš spektroskopinių medžiagos tyrimo metodų, kad gautų jos elementinę sudėtį.

Senoviniai laiškai

© Фото: unsplash.com

Taigi, mokslininkai sugebėjo atskirti vienu rašalu padarytus užrašus nuo to rašalo, kuriuo žodžiai buvo perbraukti. Tyrėjai viską darė labai atsargiai, kad nepažeistų pačių laiškų. Visko iššifruoti nepavyko — kai kurie dažai buvo labai panašios sudėties, todėl jų nebuvo galima atskirti net pasitelkus šiuolaikines technologijas.

Galiausiai mokslininkams pavyko iššifruoti 15 fragmentų iš laiškų.

Karalienė savo susirašinėjime grafą vadino "mylimuoju", "mielu draugu", taip pat rašė, kad "beprotiškai jį dievina ir myli".

Laiškai Fersenų šeimoje buvo saugomi iki 1877 metų, po to norėta juos paskelbti. Viena iš dažniausiai pasitaikančių hipotezių yra ta, kad prieš paskelbiant nuspręsta išbraukti kau kuriuos žodžius, siekiant apsaugoti grafo reputaciją ir paneigti gandus apie jo meilės ryšius.

Tačiau analizuojant paaiškėjo, kad cenzūrą atliko pats Fersenas, nes jis naudojo tą patį rašalą. Viename iš laiškų jis perbraukė žodžius "28-osios dienos laiškas mane nudžiugino" ir viršuje prirašė "28-osios dienos laiškas mane pasiekė". Tuo pat metu palyginus rašyseną buvo patvirtinta, kad užrašas buvo padarytas Ferseno ranka.

Daugiausia visas susirašinėjimas buvo politinio pobūdžio, atspindėjo sunkiausias karalienės gyvenimo akimirkas. Marija Antuanetė buvo nuolat stebima ir bijojo dėl savo gyvybės, manydama, kad bet kurią akimirką ją gali nužudyti.

1793 metais teismas pripažino Mariją Antuanetę kalta dėl ryšio su priešiška Prancūzijai valstybe ir tuo, kad ji išdavė šalies interesus. Ji buvo nuskusta plikai ir jai buvo atlikta mirties bausmė giljotinoje.