Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos, reikalaudamas naujų sankcijų

Baltarusijos santykiai su Vakarų šalimis po prezidento rinkimų smarkiai pablogėjo, ES, Didžioji Britanija, JAV, Kanada ir daugelis kitų šalių įvedė sankcijas Baltarusijos oficialiems atstovams, įmonėms ir ekonomikos sektoriams

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje pareikalavo įvesti papildomas sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams, taip pat ekonomikos sektoriams, teigiama po balsavimo paskelbtame pareiškime.

Rezoliucijai pritarė 506 deputatai, 29 balsavo prieš, 139 susilaikė.

Visų pirma dokumente parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą spalio 21 ir 22 dienomis eiliniame posėdyje susitarti dėl bendro strateginio požiūrio į sankcijas Baltarusijos valdžiai, kuris apimtų perėjimą nuo laipsniško ribojamųjų priemonių įvedimo iki labiau kompleksiško požiūrio. Deputatai taip pat pasisakė už skubų penktojo kovos su Baltarusija sankcijų paketo įvedimą, į kurį taip pat būtų įtraukti visi, atsakingi už migracijos krizę prie Baltarusijos sienų su Europos Sąjunga.

"Europos Parlamentas ragina Europos Vadovų Tarybą kitame 2021 metų spalio 21–22 dienų posėdyje susitarti dėl viskaapimančio ir strateginio požiūrio į sankcijas Baltarusijos režimui, kuris turėtų apimti perėjimą nuo laipsniško prie ryžtingesnio požiūrio į ribojamąsias priemones dėl sisteminio represijų pobūdžio ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų", — cituoja rezoliuciją RIA Novosti.

Deputatai pabrėžė, kad reikia "nedelsiant įvesti penktąjį sankcijų paketą", kuris, jų nuomone, turėtų paveikti fizinius ir juridinius asmenis, kurie naudoja smurtą ir "represijas", taip pat dalyvauja migracijos krizėje prie Europos Sąjungos sienų.

"Europos Parlamentas apgailestauja dėl to, kad įvestos ekonominės priemonės turėjo tik dalinį poveikį [Baltarusijos prezidento Aleksandro — Sputnik] Lukašenkos režimui", — nurodoma dokumente.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ragina ES Tarybą "toliau griežtinti tikslines ekonomines sankcijas, ypatingą dėmesį skiriant valstybinėms ir privačioms bendrovėms, remiančioms Baltarusijos valdžią, taip pat pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant plieno liejimo, medienos apdirbimo ir chemijos pramonės šakas".

Deputatai taip pat siūlo ES šalims paskelbti visus Baltarusijos KGB pareigūnus "persona non grata" Europos teritorijoje, nekviesti Baltarusijos parlamentarų ir oficialių atstovų į jokius dvišalius ar tarptautinius renginius, atšaukti savo ambasadorius iš Minsko ir atsisakyti akredituoti Baltarusijos diplomatus ES.

Europos Parlamento plenarinė sesija vyksta Strasbūre. Europos Parlamento rezoliucijos tarptautiniais klausimais yra deklaratyvios, o ne privalomos. Tačiau kitos Europos Sąjungos institucijos turėtų įsiklausyti į parlamentarų nuomonę.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo ir jų apraiškos praktiškai išnyko.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į situaciją respublikoje, pažymėjo, kad neramumus skatina JAV, o europiečiai "žaidžia kartu".

Baltarusijos santykiai su Vakarų šalimis po rinkimų smarkiai pablogėjo, Europos Sąjunga, Didžioji Britanija, JAV, Kanada ir daugelis kitų šalių palaipsniui įvedė sankcijas Baltarusijos oficialiems atstovams, įmonėms ir ekonomikos sektoriams, kaltindamos Minską rinkimų ir žmogaus teisių pažeidimais.