"Neegzistuojančių pardavėjų" byla: Lietuvoje veikė organizuota sukčių grupuotė

Kaltinimai pareikšti dėl beveik 5 mln. eurų PVM sukčiavimo bei dėl 23 mln. eurų pinigų plovimo, vykdant nelegalią prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismui perduota septynerių Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse veikusių asmenų organizuotos grupuotės byla, kurioje kaltinimai pareikšti dėl beveik 5 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo bei dėl 23 mln. eurų pinigų plovimo, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Šią bylą teismui perdavė Europos deleguotasis prokuroras (Europos prokuratūra), kuriam buvo pavesta užbaigti nacionalinėje prokuratūroje pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas truko šešerius metus (nusikalstamos veikos buvo atliktos 2011, 2012, 2013 metais). Vykdant tyrimą Eurojuste (tarptautinio teisminio bendradarbiavimo tinklas) buvo sudaryta jungtinė kelių Europos šalių tyrėjų grupė (JIT), naudotasi Europolo tyrimo metodika. Bylą sudaro 139 tomai.

Pasak tyrimui vadovavusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, šis tyrimas buvo labai sudėtingas ir platus, jis pareikalavo profesionalių tyrėjų pastangų ir gebėjimų.

Nustatyta, kad Vilniuje registruotą bendrovę valdę du broliai kartu su bendrininkavusiais dar keliais Lietuvos ir užsienio piliečiais, veikė pagal iš anksto suplanuotą ir koordinuotą "neegzistuojančių pardavėjų" schemą, siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM bei išplauti nusikalstamoje veikoje naudojamas pinigines lėšas.

Prokuroro teigimu, teismui perduoti duomenys rodo, kad bendrovės vardu iš Lenkijos akciziniuose sandėliuose veikusių kuro perdirbimo gamyklų buvo perkama tepalinė alyva, kaltinamieji šiuos įsigijimus įformindavo kaip ES vidaus tiekimo sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM. Neketindami mokėti pardavimo PVM, bendrininkai kaltinami klastoję PVM sąskaitas faktūras, neva alyva buvo parduota ES šalyse (Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kt.) veikiančioms nusikalstamiems tikslams įkurtoms fiktyvioms įmonėms.

Kaltinime nurodyta, kad pagal PVM sąskaitose nurodytus suklastotus duomenis bendrovė tariamai pardavė daugiau nei 28 mln. litrų alyvos, už kurią gavo per 23 mln. eurų pajamų. Sąskaitose buvo nurodyta, kad naftos produktai, pritaikius 0 proc. PVM, tariamai buvo parduoti 17-ai Latvijos, trims Čekijos ir keturioms Estijos įmonėms.

Šie sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o visa turima alyva be jokių sąskaitų ar apskaitos dokumentų ir be privalomo 21 proc. pardavimo PVM buvo parduota mažiausiai 7-iems Lenkijoje veikusiems bendrininkams (jų baudžiamasis procesas vyksta Lenkijoje).

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad šie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, o už kurą atsiskaitydavo neapskaitytais grynaisiais pinigais, juos perduodami bendrininkams ar jiems talkinusiems asmenims. Suskaičiuota, kad organizuota grupė už nusikalstamu būdu parduotą kurą iš viso gavo 23 mln. eurų.

Kaltinimo dėl pinigų plovimo esmė ta, kad siekiant legalizuoti be jokių apskaitos dokumentų nusikalstamu būdu gautus grynuosius pinigus – 23 mln. eurų, organizuota grupė per Latvijoje, Estijoje, Čekijoje įsteigtas fiktyvias įmones ir jų banko sąskaitas, suklastotų dokumentų ir imituotų tariamų finansinių operacijų pagrindu dalį jų, t. y. 13 mln. eurų legalizavo pervedus į Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitas, o kitą dalį – 10 mln. eurų legalizavo imitavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad siekdami nuslėpti tikrąjį pinigų šaltinį, kaltinamieji maskavo jų kilmę, neva pinigai gauti iš teisėtos veiklos, tam kaltinamieji atliko daugiau nei kelis tūkstančius ūkinių ir finansinių operacijų.

Kukaitis pažymi, kad FNTT žvalgybos ir tyrimo pareigūnai užkirto kelią didžiulę finansinę žalą darančios grupuotės, veikusios per keletą ES šalių, veiklai ir nelegalaus kuro prekybos tinklui; taip pat buvo identifikuotos milijoninės apimties grynųjų pinigų legalizavimo schemos ir maskuotos finansinės operacijos; išaiškintas daugiau nei penkiose ES šalyse veikusių mažiausiai 60 fiktyvių fizinių ir juridinių asmenų tinklas, sulaikymo operacijos metu rasti ir areštuoti daugiau nei 1 mln. eurų grynaisiais, veikos organizatoriai perduoti teismui, lygiagrečiai imtasi naujų efektyvių administracinių priemonių dėl tokių nusikalstamų veikų prevencijos šioje srityje.

Pažymima, jog dėl padarytos žalos valstybei VMI šioje byloje pateikė 4,9 mln. eurų ieškinį.

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, už tarptautinį organizuotą PVM sukčiavimą – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.