https://lt.sputniknews.com/20211012/melyna-blykste-atmosferoje-is-tks-padaryta-neprasto-reiskinio-nuotrauka-19296864.html
Mėlyna blykstė atmosferoje: iš TKS padaryta neįprasto reiškinio nuotrauka
Mėlyna blykstė atmosferoje: iš TKS padaryta neįprasto reiškinio nuotrauka
Sputnik Lietuva
Mokslininkai mano, kad tokios nuotraukos — didelė sėkmė, nes blykstes dažniausiai slepia perkūniniai debesys ir jas sunku pamatyti iš Žemės 2021.10.12, Sputnik Lietuva
2021-10-12T21:15+0300
2021-10-12T21:15+0300
2021-10-12T22:01+0300
mokslas
žaibas
kosmosas
žemė
astronomija
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0a/0b/19264140_0:0:2048:1153_1920x0_80_0_0_b13a64351c8dab030597a21b8ed8f72a.jpg
VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Prancūzų astronautas Tomasas Peskė (Thomas Pesquet) užfiksavo vieną iš retų atmosferos reiškinių, vadinamą "jonosferiniu žaibu" arba "pereinamuoju šviesos reiškiniu". Apie tai praneša mokslo portalas "ScienceAlert".Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuotraukoje matomas sprogimas virš Europos, tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi ekspertai, ši šviesa nepadarė jokios žalos, o dauguma žmonių jos visai nepastebėjo.Spritai yra didelio masto elektros išlydžiai, kylantys aukštai virš perkūninių ar lietaus debesų, sukeldami gana įvairų vizualinių formų diapazoną. Juos sukuria teigiamo žaibo išlydžiai tarp perkūninių debesų ir žemės.Elfai — tai šviesos spinduliai ir labai žemo dažnio vibracijos, atsirandančios dėl elektromagnetinių impulsų šaltinių. Jie dažnai pasirodo kaip silpnas, besiplečiantis švytėjimas apie 400 kilometrų skersmens, kuris paprastai trunka tik vieną milisekundę."Šis žaibas žavi tuo, kad vos prieš kelis dešimtmečius pilotai juos stebėjo, o mokslininkai nebuvo įsitikinę, ar jie iš tikrųjų egzistuoja. Tačiau elfai ir spritai yra labai realūs ir gali turėti įtakos mūsų klimatui!" — pabrėžė fotografas.Peskė konkrečiai nepaaiškino, kokio tipo šviesos įvykis buvo užfiksuotas nuotraukoje, galbūt, tai "mėlynasis starteris" (angl. "blue starters"), kuris atrodo kaip mėlyna srovė, sukurianti trumpą ir ryškų švytėjimą."Tai labai retas reiškinys, ir mes turime objektą už Kolumbo Europos laboratorijos ribų, skirtą stebėti šias šviesos blykstes", — pridūrė Peskė.Tokius įvykius ypač sunku nufotografuoti iš Žemės, nes jie yra labai aukštai danguje ir reguliariai užgožiami perkūninių debesų. Be to, jie paprastai trunka tik kelias milisekundes ar sekundes.Įdomu tai, kad Žemė — ne vienintelė vieta, kur vyksta tokie "šviesos šou". Praėjusiais metais mokslininkai atrado, kad mėlyni spritai atsiranda ir Jupiteryje.
https://lt.sputniknews.com/20211011/prie-zemes-arteja-cheopso-piramides-dydzio-asteroidas-19270292.html
https://lt.sputniknews.com/20211007/zemes-gyventojai-gales-pamatyti-naujos-ryskiausios-zvaigzdes-galaktikoje-atsiradima-19165273.html
https://lt.sputniknews.com/20211011/mokslininkai-atrado-buda-kaip-panaikinti-apokalipse-zemeje-dl-asteroido-19224208.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
mokslas, žaibas, kosmosas, žemė, astronomija
mokslas, žaibas, kosmosas, žemė, astronomija
Mėlyna blykstė atmosferoje: iš TKS padaryta neįprasto reiškinio nuotrauka
21:15 12.10.2021 (atnaujinta: 22:01 12.10.2021) Mokslininkai mano, kad tokios nuotraukos — didelė sėkmė, nes blykstes dažniausiai slepia perkūniniai debesys ir jas sunku pamatyti iš Žemės
VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Prancūzų astronautas Tomasas Peskė (Thomas Pesquet) užfiksavo vieną iš retų atmosferos reiškinių, vadinamą "jonosferiniu žaibu" arba "pereinamuoju šviesos reiškiniu". Apie tai praneša mokslo portalas "
ScienceAlert".
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuotraukoje matomas sprogimas virš Europos, tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi ekspertai, ši šviesa nepadarė jokios žalos, o dauguma žmonių jos visai nepastebėjo.
Pereinamasis šviesos reiškinys, arba jonosferinis žaibas — tai terminai, kuriuos mokslininkai naudoja, kad pažymėtų trumpalaikių elektros reiškinių, įvykstančių gerokai virš įprastų žaibų ir perkūninių debesų, šeimą. Dažniausiai pasitaikantys šių reiškinių tipai yra spritai (angl. SPRITES — Stratospheric/mesospheric Perturbations Resulting from Intense Thunderstorm Electrification) ir elfai (angl. ELVES — Emission of Light and Very Low Frequency).
Spritai yra didelio masto elektros išlydžiai, kylantys aukštai virš perkūninių ar lietaus debesų, sukeldami gana įvairų vizualinių formų diapazoną. Juos sukuria teigiamo žaibo išlydžiai tarp perkūninių debesų ir žemės.
Elfai — tai šviesos spinduliai ir labai žemo dažnio vibracijos, atsirandančios dėl elektromagnetinių impulsų šaltinių. Jie dažnai pasirodo kaip silpnas, besiplečiantis švytėjimas apie 400 kilometrų skersmens, kuris paprastai trunka tik vieną milisekundę.
"Šis žaibas žavi tuo, kad vos prieš kelis dešimtmečius pilotai juos stebėjo, o mokslininkai nebuvo įsitikinę, ar jie iš tikrųjų egzistuoja. Tačiau elfai ir spritai yra labai realūs ir gali turėti įtakos mūsų klimatui!" — pabrėžė fotografas.
Peskė konkrečiai nepaaiškino, kokio tipo šviesos įvykis buvo užfiksuotas nuotraukoje, galbūt, tai "mėlynasis starteris" (angl. "blue starters"), kuris atrodo kaip mėlyna srovė, sukurianti trumpą ir ryškų švytėjimą.
"Tai labai retas reiškinys, ir mes turime objektą už Kolumbo Europos laboratorijos ribų, skirtą stebėti šias šviesos blykstes", — pridūrė Peskė.
Tokius įvykius ypač sunku nufotografuoti iš Žemės, nes jie yra labai aukštai danguje ir reguliariai užgožiami perkūninių debesų. Be to, jie paprastai trunka tik kelias milisekundes ar sekundes.
Įdomu tai, kad Žemė — ne vienintelė vieta, kur vyksta tokie "šviesos šou". Praėjusiais metais mokslininkai atrado, kad mėlyni spritai atsiranda ir Jupiteryje.
