Mokslininkai atrado senovinius "fantastinius" miškus

Miškas - Sputnik Lietuva, 1920, 12.10.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Mokslininkai mano, kad tokios išsaugotos ekosistemos gali parodyti žmonėms, kaip ateityje susidoroti su klimato kaita
VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Amerikiečių mokslininkai Jukatano pusiasalio atogrąžų miškuose atrado senovinę pelkėtų raudonų mangrovių sąžalynų sistemą, praneša mokslo portalas "ScienceAlert".
Jukatano pusiasalis yra Šiaurės Amerikoje ir atskiria Meksikos įlanką nuo Karibų jūros. Mokslininkai atliko tyrimus Tabasko žemumoje ir atogrąžų miškuose, besiribojančiuose su San Pedro upe Meksikoje.
Sujungti genetiniai, geologiniai ir botaniniai tyrimai patvirtino tai, ką jau įtarė daugelis vietinių gyventojų ir mokslininkų: kadaise čia buvo senovinė mangrovių amžinai žaliuojančių miškų su jūros vandeniu ekosistema, palikta ant seklumos per paskutinį ledynmetį, kai vandenynai atsitraukė.
Tai, kas liko šiandien yra išlikusios pakrantės lagūnos gėlo vandens ekosistemos, kuriai yra apie 125 tūkst. metų, liekanos.
"Čia yra ne tik raudonųjų mangrovių sąžalynai, kurių kilmė patvirtina jų DNR, bet ir visa paskutinio tarpledynmečio pakrantės lagūnos ekosistema", — pranešė biologas iš Kalifornijos universiteto Felipė Zapata (Felipe Zapata).
Asteroido susidūrimas su Žeme - Sputnik Lietuva, 1920, 11.10.2021
Mokslininkai atrado būdą, kaip apsaugoti Žemę nuo apokalipsės dėl asteroido
Raudonosios mangrovės sąžalynai (rhizophora mangle) paprastai auga sūriuose tropikų potvynių vandenyse, bet retai gėlame vandenyje.
"Genetinė populiacijos analizė patvirtina, kad San Pedro upės mangrovių sąžalynai yra išlikusios pakrančių ekosistemos, kuri liko palei upės krantus po vandenynų atsitraukimo Viskonsino apledėjimo metu, liekanos", — daro prielaidą tyrimo autoriai.
Mokslininkai nustatė, kad prieš paskutinį apledėjimą visos poliarinės ledo dangos ištirpo, o jūros lygis buvo maždaug šešiais – devyniais metrais aukštesnis nei dabar.
Remiantis modeliais, to pakanka, kad užtvindytų Meksikos Tabasko žemumą ir atogrąžų miškus, besiribojančius su San Pedro. Mokslininkai teigia, kad "vonia" šimtmečius buvo pripildyta sūraus vandens. Tai reiškia, kad vos per kelias kartas raudonųjų mangrovių sąžalynai sugebėjo įsitvirtinti besikeičiančiose pakrantėse.
Jūrų melsvabakterė Prochlorococcus - Sputnik Lietuva, 1920, 09.10.2021
Mokslininkai išsiaiškino, kada Žemės atmosferoje atsirado deguonis
Kitos mažesnės augalijos rūšys taip pat sugebėjo gana greitai kolonizuoti naujas sąlygas. Beveik šimtas jų išliko ten iki šių dienų.
Unikali ekosistema — tai tiesi linija, vedanti į paskutinį visuotinio atšilimo įvykį Žemėje, ir ji gali suteikti svarbios informacijos apie tai, kas nutiks Žemei ateityje.
Šiuo metu jūros lygis nepakyla devyniais metrais, kaip kad buvo vieno iš paskutinių visuotinio atšilimo metu. Tačiau iki 2300 m. pasaulio jūros gali pakilti penkiais metrais virš lygio, kuris yra 2021 m.
Mokslininkai galės išsiaiškinti, kaip ekosistemos susidoros su šiais pokyčiais ateityje, dėl tokių tvarių buveinių kaip raudonųjų mangrovių sąžalynai.
Šviesos aidas apšviečia dulkes aplink milžinišką žvaigždę V838 Monocerotis - Sputnik Lietuva, 1920, 07.10.2021
Žemės gyventojai galės pamatyti naujos ryškiausios žvaigždės galaktikoje atsiradimą
Naujienų srautas
0