Lietuva įžvelgia "bendrumą" tarp "Nord Stream-2" ir prekybos su Kinija

Parama Taivanui ir kiti aktyvūs užsienio politikos veiksmai padeda respublikai tapti aktyvia veikėja geopolitinėje erdvėje, pareiškė URM

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Valdančioji partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" aptarė šalies užsienio politikos vertybes, strategijas ir perspektyvas.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pasakė, kad praėjusių metų pabaigoje į valdžią atėjus dabartinei vyriausybei Kinijos ir JAV santykiai paaštrėjo, o Baltarusijoje vyko opozicijos atstovų sulaikymai.

"Buvome sunkių apsisprendimų akivaizdoje. Buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio, diversifikuotis Rytų Azijoje ir stipriai įeiti į demokratinių žmogaus teisių naratyvą – palaikyti demokratiją Taivane ir jos išlikimo perspektyvas", — pasakė Adomėnas.

Rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą ir kitas tarptautinės politikos kontekstas taip pat turėjo įtakos užsienio politikos kūrimui, pažymėjo jis.

"Lietuva ėmėsi gana energingos politikos iškart keliomis kryptimis, neapleisdama tradicinių — Rusijos ir Baltarusijos, bet matydama, kad tik tapdama svarbi dialogo dėl globalios demokratijos ateities ir demokratijų apsaugos kitoje pasaulio pusėje, <...> gali laimėti strateginį dėmesį, kurio reikia mūsų pačių saugumui užtikrinti. Taivano saugumo klausimas taip pat yra ir Lietuvos saugumo klausimas", — pasakė užsienio reikalų viceministras.

Palaikymas Taivanui ir kiti aktyvūs užsienio politikos veiksmai, pasak Adomėno, padeda Lietuvai tapti aktyvia veikėja geopolitinėje erdvėje.

Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis pasakė, kad Lietuvos užsienio politika, paremta vertybėmis, atitinka "nacionalinius interesus".

"Mes kritikuodavome viena ranka Merkel, sakydavome, kad "Nord Stream" yra blogai, nes neatitinka europinių interesų, vertybinių pozicijų, bet <…> tuo pačiu metu mes visiškai lengva ranka leisdavome sau turėti tokią pačią prekybą su kitomis autoritarinėmis šalimis ir tame nematydavome nieko blogo", — pasakė parlamentaras.

Todėl, anot jo, tai buvo tik laiko klausimas, kada tai turėjo baigtis.

"Sėdėjimas ant tų dviejų kėdžių tiesiog ėjo į pabaigą. Atėjusi Vyriausybė susidūrė su situacija, kai jos veiksmai artikuliavo tos pabaigos pradžią", — pasakė Maldeikis.

Rugpjūtį tarp Lietuvos ir Pekino kilo diplomatinis skandalas dėl oficialaus Vilniaus sprendimo atidaryti šalyje Taivano atstovybę. Kaip buvo pabrėžta Pekine, Lietuva savo žingsniu Taivano atžvilgiu pažeidžia "vieningos Kinijos" principą, kuris yra pagrindinis KLR ir kitų šalių santykiuose.

Rugpjūtį Pekinas paskelbė apie savo ambasadoriaus atšaukimą iš Lietuvos ir paragino Vilnių žengti tą patį žingsnį. Dėl to Vilnius nuo rugsėjo pradžios atšaukė savo diplomatinės atstovybės vadovą.

Lietuva nuolat kišasi į kitų šalių vidaus reikalus, apie ką ne kartą pareiškė Rusija ir Baltarusija. Lietuvos valdžia atvirai palaiko Baltarusijos ir Rusijos opoziciją. Minskas ne kartą pareiškė, kad protestai šalyje koordinuojami iš užsienio.

Kas yra "Nord Stream-2"

Dujotiekis "Nord Stream-2" eina nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį sudaro dvi linijos, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Anksčiau "Gazprom" paskelbė apie "Nord Stream-2" statybų pabaigą ir apie tai, kad pradėta dujomis užpildyti pirmąją dujotiekio šaką.

Projektui aktyviai priešinasi JAV ir nemažai Europos šalių, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą. Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas turėtų būti vertinamas kaip ekonominis. Šiai nuomonei pritaria ir daugelis Vokietijos politikų.

Interviu Sputnik Lietuva energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius pareiškė, kad jei Vašingtonas nebūtų trukdęs laiku pradėti eksploatuoti dujotiekio, būtų išvengta staigaus dujų kainų šuolio, kuris dabar egzistuoja.