Nepagrįstos ambicijos geruoju nesibaigia. Koks likimas laukia Skvernelio partijos

Lietuvoje bus steigiama nauja partija su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje. Ar šis projektas turi šansų?

Kaip ir reikėjo tikėtis, naujos frakcijos Seime (kuri susikūrė po "valstiečių" skilimo) nariai nusprendė sukurti demokratų partiją "Vardan Lietuvos". Jeigu jie to nepadarytų, po kurio laiko tektų galvoti, prie ko prisišlieti, arba baigti politinę karjerą. Tačiau toliau kyla iš karto keli klausimai.

Pirma. Steigiamasis suvažiavimas turėtų įvykti kitais metais. Kodėl ne šiais? Todėl, kad turėti 13 žmonių Seime yra vienas dalykas, o surasti 2 000 narių, reikalingų partijos kūrimui, visai kitas. Be to, partijai — jeigu ji turi ambicijų — reikalingas tvirtas finansinis pagrindas. Valstybinė parama ir narių mokesčiai, žinoma, gerai, bet pradedantiesiems reikia svaresnio pinigų šaltinio. Skvernelio teigimu, galutinio aiškumo dėl finansavimo nėra, ir tai neprideda optimizmo dėl partijos perspektyvų.

Antra, partija — tai ideologija ir lyderiai. Tiesa, nebrandžiose politinėse sistemose tvarka yra atvirkštinė. Kitaip tariant, partijos ten kuriasi pirmiausiai aplink lyderį, o po to sugalvojama kokia nors ideologija. "Vardan Lietuvos" — būtent toks atvejis: jau dabar kalbama, kad tai "Skvernelio partija". Tam tikrą ideologiją ji, žinoma, turi (centro-kairė, o užsienio politikoje tautiškumas, reiškiantis nepritarimą ES federalizacijai), bet akivaizdu, kad ideologija papildo lyderį, o ne atvirkščiai.

Be to, šiame kontekste svarbu suprasti, ar būsimoje partijoje bus ryškių asmenybių be Skvernelio. Jų lyg ir yra (Tomas Tomilinas, Rima Baškienė, Vytautas Bakas, net Algirdas Butkevičius), bet visos jos atrodo dviprasmiškai: viena vertus, pastebimi politikai, kita vertus — kažkokie "numušti lakūnai", "politinės prabangos likučiai".

Kitaip sakant, nėra garantijos, kad Skvernelio partija taps sistemine politine jėga (kuri gali sau leisti lyderių kaitą, neprarandant politinio svorio) ir kad jis galės ją patempti taip, kaip, pavyzdžiui, socialdemokratus traukia Vilija Blinkevičiūtė. Todėl, kaip teigia ekspertai, svarbu, ką nuspręs dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius — likti su Ramūnu Karbauskiu ar prisijungti prie Skvernelio. Ir manytina, kad jo pasirinkimas bus reikšmingas dar ir todėl, kad padės svyruojantiems "valstiečių" nariams suprasti, koks projektas yra perspektyvesnis.

Trečias svarbus klausimas — kaip "Vardan Lietuvos" atrodys šalia pagrindinių konkurentų? Kol kas dar nėra partinių reitingų, atspindinčių naujas realijas. Todėl sunku kalbėti net apie pradines naujos partijos pozicijas. Pasakyti galima tik tai, kad ji konkuruos dėl balsų pirmiausia su "valstiečiais", socdemais, "Darbo partija" bei "Laisve ir teisingumu".

Tuo pat metu galima spėti, kad, jeigu pradinis reitingas bus pakankamai aukštas (5–10 %), tada Skvernelis ir Ko galės pretenduoti į parlamentinės partijos statusą ilgalaikėje perspektyvoje. O jeigu jie startuos nuo kelių procentų, tada jiems bus sunku išvengti liūdno "Socialdemokratų darbo partijos" likimo — taip pat todėl, kad visi pamatys, jog "karalius nuogas".

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Skvernelis ir jo bendražygiai įsivėlė į labai rizikingą žaidimą su neprognozuojamu rezultatu. Kol kas jų partinio projekto nereikėtų laidoti, bet rimtų prielaidų teigti, kad jis tikrai bus sėkmingas, irgi nėra — nepagrįstos ambicijos paprastai geruoju nesibaigia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.