Pietinis valstybės sienos ruožas pastarąją savaitę tapo karštuoju tašku

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė apsilankė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinėje, Aleksandro Barausko, Druskininkų pasienio užkardose, "Frontex" koordinaciniame centre ir apžiūrėjo pietiniame pasienio su Baltarusija ruože statomą fizinį barjerą. Apie tai pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Su pasieniečiais ministrė aptarė iššūkius, su kuriais susiduriama dėl Baltarusijos režimo organizuojamo migrantų antplūdžio. Taip pat kalbėta apie pareigūnų parengtį neplanuotoms situacijoms, reagavimo planus, jeigu į Lietuvą stumiamų migrantų skaičius staiga labai išaugtų. Aptartos ir pareigūnų aprūpinimo bei motyvavimo priemonės.

Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų saugomas pietinis valstybės sienos ruožas, nusidriekęs ties Čepkeliais, Kabeliais, Kapčiamiesčiu, Druskininkais, pastarąją savaitę tapo karštuoju tašku.

Būtent per čia – per miškingas ir sunkiai privažiuojamas vietoves – į Lietuvą mėgina patekti migrantai. Dėl šios priežasties čia jau mobilizuotos sustiprintos pajėgos, diegiamos papildomos techninės sienos stebėjimo priemonės, sustiprintas žvalgybinių grėsmių nustatymas, pasitelkta daugiau kariuomenės, taip pat sieną saugo 107 ''Frontex" pareigūnai.

"Šiandien Jūs, pasieniečiai, esate pirmasis valstybės gynybinis skydas, todėl pareigūnams aprūpinti taip pat turi būti skirtas deramas valstybės dėmesys. Be to, investicijos į pareigūnus yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Mums jau pavyko pasiekti, kad tai atsispindėtų ir kitų metų valstybės biudžete", – sakė vidaus reikalų ministrė.

Vyriausybei pateiktame 2022 metų biudžeto projekte vidaus reikalų sričiai siūloma numatyti 20 proc. didesnį biudžetą. Bilotaitė siūlo 127 mln. eurų didinti finansavimą viešajam saugumui užtikrinti ir valstybės sienai apsaugoti. Siūloma iš viso šioms reikmėms kitąmet skirti 747,7 mln. eurų.

Pagrindinis prioritetas formuojant vidaus reikalų sistemos biudžetą – pareigūnų darbo užmokesčio didinimas, tinkamas jų aprūpinimas, didesnis dėmesys naujiems pareigūnams pritraukti ir atlyginimų netolygumams tarp skirtingų tarnybų sumažinti.

Viešojo saugumo sričiai siūloma skirti 641,4 mln. eurų. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti numatyta 31 mln. eurų, pareigūnams aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis – 5,5 mln. eurų, o pareigybėms komplektuoti – 7 mln. eurų. Be to, 2022 metais numatyta lėšų ir VSAT ginkluotei atnaujinti pagal NATO nustatytus standartus – tam suplanuota 3,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos biudžete.

Prasidėjus neteisėtos migracijos krizei ir paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, pareigūnams pradėtos mokėti priemokos. 30 proc. priemokos skirtos pareigūnams, dirbantiems stovyklavietėse su migrantais bei užtikrinantiems migrantų stovyklaviečių apsaugą, o 20 proc. priemokos – pareigūnams, organizuojantiems ir vykdantiems viešosios tvarkos užtikrinimo stovyklaviečių savivaldybių teritorijoje funkciją, be leidimo pasišalinusių iš stovyklaviečių migrantų paieškos, lydėjimo į gydymo įstaigas ir kitas panašias funkcijas.

Didžiausios 50 proc. atlyginimo dydžio priemokos skirtos pareigūnams, kurie saugo valstybės sieną, tačiau šios priemokos mokamos išskirtinai iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat pareigūnai, kurie dėl įtemptos situacijos negalėjo pasinaudoti atostogomis, turėjo galimybę nuvykti į sanatorijas Palangoje ar Druskininkuose.

Ministrė taip pat apsilankė Druskininkų užkardos ruože, kur pasienyje su Baltarusija tiesiamas fizinis barjeras.

"Mes matome rimtą fizinį barjerą, kuris mums padės apsisaugoti. 30 metų mes neturėjome ryžto, politinės valios, šiandien ta valia yra ir tai yra istorinis momentas realizuojamas tikrais veiksmais", – teigia vidaus reikalų ministrė.

Iš kitų metų biudžeto siūloma skirti 102,8 mln. eurų fiziniam barjerui Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengti – šios lėšos suplanuotos iš Valstybės rezervo fondo ir įtrauktos į Finansų ministerijos asignavimus. Europos Sąjungos (ES) išorės sieną saugantį barjerą numatoma pastatyti per metus.

Šiuo metu pavojingiausiuose pasienio ruožuose jau nutiestas 61 km koncertinos.

Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikomų nelegalių migrantų, ir apkaltino Minską migracijos krizės sukūrimu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad respublika niekada nesinaudojo migrantų srautais kaip "ginklu" prieš ES ir nesiruošia "atkeršyti" už tai, kad valstybės narės priima Baltarusijos opozicionierius.

Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo sulaikyta apie 4,2 tūkst. migrantų, taip pat žinoma, kad 3 060 migrantų nebuvo įleisti į Lietuvą ir buvo išvyti į Baltarusijos teritoriją.