"Surengė parodomąjį plakimą": kas bus su Lenkija be Europos Sąjungos pinigų

Nenoras pripažinti europinės teisės prioritetą prieš savąją virto lenkams finansinėmis sankcijomis

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Europos biurokratai demonstratyviai baudžia Lenkiją už savivalę — respublikos teisės aktų viršenybės prieš europinius įteisinimą. Lenkijos valdančioji partija skelbia, kad išstoti iš ES nepriimtina, bet gali prarasti rinkėjų pasitikėjimą. Ar Briuseliui pavyks "atvesti į protą" disciplinos pažeidėjus ir kokį žaidimą Varšuva iš tikrųjų pradėjo žaisti, bandė išsiaiškinti RIA Novosti autorius Dmitrijus Jermakovas.

Gintis bet kokiu ginklu

Santykiai, kurie ir anksčiau buvo sudėtingi, virto tikros dvikovos formatu. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis net pradėjo kalbėti apie ginkluotą konfliktą — atmosfera yra tokia įtempta.

"Jei Europos Komisija pradės trečiąjį pasaulinį karą, mes ginsimės bet kokiu ginklu", — interviu "Financial Times" pažadėjo jis.

Taip politikas sureagavo į Europos Parlamento spalio 21 dienos sprendimą: Strasbūre plenarinėje sesijoje paragino Varšuvai neskirti 55 mlrd. eurų.

"Reikalaujame, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų perduoti vyriausybėms, kurios šiurkščiai, tikslingai ir sistemingai griauna europines vertybes", — rašoma rezoliucijoje.

Kalbama apie lėšas iš fondo, įsteigto siekiant atkurti ekonomiką po pandemijos. Po to ES teismas nusprendė Lenkijai kasdien skirti milijono eurų baudą. Finansinis spaudimas — tai atsakas į Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris spalio 7 dieną patvirtino respublikos teisės aktų viršenybę prieš europinius.

Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Vėberis perspėjo: ginčas su Briuseliu gali sukelti pasitraukimą iš ES. Moravieckis pabrėžė, kad 88 procentai lenkų to nenori. "Esame visiškai įsitikinę, kad Lenkija turi likti. Mes ginsime save kaip Europos Sąjungos dalį", — sakė jis.

Tai ne pirmas kartas, kai kalbama apie "Polexit" (analogiškai su "Brexit"). Taigi, vasarą komentuodamas Lenkijos teismų reformą, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Aselbornas perspėjo, kad Varšuva "žaidžia su ugnimi". Tuo pat metu apie tai kalbėjo ir Europos Komisijos teisingumo komisaras Didjė Reindersas.

"Atmetu šantažo kalbą"

Kovo mėnesį Moravieckis pateikė pareiškimą Konstituciniam Teismui, prašydamas paaiškinti, kaip elgtis su ES įstatymais, kai jie neatitinka vidaus jurisdikcijos. Valdžia paskelbė, kad reikia reformos. Briuselis iškart sureagavo: Varšuva įveda politinę teismų kontrolę ir atima iš jų nepriklausomybę.

2020 metų spalį Lenkijoje, prieštaraujant Europos įstatymams, faktiškai buvo uždrausti abortai: dabar negalima nutraukti nėštumo, net jei vaikas gims su rimtu vystymosi defektu ar nepagydoma liga. Gyventojai į tai pažiūrėjo priešiškai: tūkstančiai žmonių protestavo gatvėse su vielinėmis pakabomis rankose — "medicininio" aborto slaptomis sąlygomis instrumentu. Tačiau sprendimas nebuvo peržiūrėtas.

Kai Europos Komisija pradėjo puolimą, valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" politikai palygino Briuselį su okupantais ir "Maskvos politbiuru". "Aš atmetu šantažo kalbą", — pabrėžė Moravieckis. Ir pareikalavo panaikinti ekonomines sankcijas, "kad būtų rastas kompromisas".

Tai vargu ar padarė įspūdį Europos biurokratams. Lenkija nėra pirmoji buvusio Rytų bloko šalis, kuriai už polinkį į konservatyvumą atimtos subsidijos. Vengrijos ekonomikos atkūrimo planas taip pat buvo atmestas, Budapeštas nepamatys 7,2 milijardo eurų, ko labai tikėjosi. Briuselį supykdė įstatymas, draudžiantis vaikams rodyti medžiagą apie homoseksualumą.

Pervesti strėlytes

Skambios frazės apie liberalizmą ir žmogaus teises pridengia bendrą "senosios Europos", pagrindinės ES donorės, nepasitenkinimą. Taigi, Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, nuo 2004 iki 2019 metų Varšuva iš Briuselio gavo 163 milijardus eurų, o davė tik 53. 2021-2022 metais pažadėjo beveik 19 milijardų, ir tai neskaičiuojant lėšų iš kovos su pandemija fondo.

Aptardamos fondų paketą, Vakarų ir Šiaurės Europos šalys reikalavo "sąlyginio mechanizmo" — garantijų, kad gavėjai laikysis Europos Sąjungos vertybių ir normų.

2017 metais, kai teismų sistema Lenkijoje buvo padaryta pavaldžia parlamento daugumai, Europos Komisija apsiribojo procedūra, kuri įteisino galimybę atimti iš Varšuvos teisę balsuoti ES Taryboje.

Galbūt tam įtakos turėjo proamerikietiška lenkų orientacija dėl įvykių Ukrainoje ir susipriešinimas su Maskva. Be to, Varšuva įsipareigojo pirkti suskystintas dujas iš JAV.

Beje, dar viena Briuselio spaudimo priežastimi Moravieckis laiko degalų kainų ralį. Spalio mėnesio Europos Parlamento sesijoje ministras pirmininkas pareiškė: Vokietijos deputatai, kaltinantys Varšuvą pilietinių teisių pažeidimu, iš tikrųjų yra "Nord Stream-2" lobistai.

Moravieckis mano, kad "artimiausiomis savaitėmis" Europa pasiners į energetikos krizę: "Daug įmonių gali bankrutuoti, o dešimtys milijonų šeimų — nuskurs".

Nuo sausio mėnesio dujų kainos Europoje iš tiesų išaugo beveik keturis kartus. Ir Lenkijai tai yra didelė problema. Energetikos bendrovės "PGNiG" vadovas Ježis Kviecinskis pernai pripažino, kad ilgalaikius skalūnų telkinių plėtros planus teks atidėti: technologijos neparengtos. Sutartis su "Gazprom" baigiasi 2022 metais. Po to respublika pereina prie SGD iš JAV ir tikisi "Baltic Pipe" iš Danijos paleidimo.

Tačiau vasarą Danijos valdžia darbus sustabdė. Atidėjimas buvo paaiškintas papildomų techninių bandymų būtinybe, taip pat susirūpinimu dėl retų gyvūnų rūšių, gyvenančių dujotiekiui skirtoje teritorijoje.

Lenkija yra viena pagrindinių "Nord Stream-2" priešininkių. Moravieckis ne kartą kaltino būtent šį projektą ir jo naudos gavėjus Rusijoje Europos energetikos krize. Politologai mano, kad siedamas ES sankcijas Varšuvai su Maskva, premjeras bando "pervesti strėlytes".

"Konfliktas dėl Konstitucinio Teismo sprendimo iš esmės nėra naujas, bet įgavo precedento neturinčią įtampą. Briuselis gali užblokuoti visas Lenkijai skiriams lėšas. Ne tik iš atkūrimo fondo, — sako Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja. — Suprantama, kad Moravieckis ginasi, atitraukdamas ES dėmesį į tariamai išorinę grėsmę".

Rinkėjai bijo pinigų stokos

Nepaisant to, kad buvo atšauktas "postkovidinis" finansavimas, ir kad degalų kainos suekstremalėjo, Lenkijai negresia nuskurdimas. Anonimu panorėjęs likti RIA Novosti šaltinis pranešė, kad dar prieš skandalingą Konstitucinio Teismo nuosprendį vyriausybė surengė uždarą posėdį. "Ten buvo įvertinta situacija kaip pakankamai stabili, kad būtų galima apsieiti be pinigų iš fondo. Ir ėmėsi va bank".

Rusijos mokslo akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Europos tyrimų centro mokslo darbuotojas Stanislavas Kuvaldinas taip pat pažymi Varšuvos pasitikėjimą savo jėgomis. "Lenkijos valdžia mano, kad gali sau leisti situacijos su ES paaštrėjimą. Tačiau nemanau, kad tai yra kelias išstoti iš Europos Sąjungos", — pabrėžia jis.

Atrodo, kad konfrontacija pereina į užsitęsusią fazę. Anot pašnekovo, sprendimas dėl sankcijų buvo priimtas gerokai prieš spalį — ir taip bus daroma su bet kuo, kieno politika Briuseliui netinka.

"ES tai patogu: Europos biudžeto taupymas, o tai labai svarbu po "Brexit" ir Britanijos pajamų praradimo", — mano ekspertas.

Oponuodamas Briuseliui, Moravieckis žaidžia rizikingą žaidimą, tačiau jo rankose yra neblogos kortos.

"Tikėdamasis, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakeis savo sprendimą, jis apeliuoja į jos norą padėti visoms ES šalims išbristi iš pandemijos krizės. Nesėkmė su Lenkija, žinoma, paveiks EK vadovybės įvaizdį, — sako Oksana Petrovskaja. — Be to, Moravieckis puikiai supranta, kad ne visi ES nori ginčo paaštrėjimo — tarp jų Vokietija".

Tačiau nepaisant premjero pareiškimų, valdančioji partija faktiškai išveda Lenkiją iš ES. O juk Moravieckis atėjo į valdžią su raginimais įveikti krizę bendraujant su Briuseliu.

"Lenkijai akivaizdžiai reikia ES pagalbos. Būtina reformuoti energetikos sektorių, remti socialines programas, dėl kurių "Teisė ir teisingumas" ilgą laiką išlaiko valdžią. Lenkijos rinkėjai nenori pinigų stokos", – pabrėžia Petrovskaja.

Anot jos, "tam tikruose sluoksniuose" Lenkijoje diskutuojama apie neeilinius parlamento rinkimus — tam atvejui, jei dėl ginčo su Briuseliu nukris pragyvenimo lygis šalyje.

Vienaip ar kitaip, Seimo ir Senato rinkimuose — net jei jie vyks taip, kaip suplanuota, 2023 metais — Lenkijos laipsniškos izoliacijos problema bus viena iš esminių. Ypač turint omenyje, kad pagrindinei opozicinei partijai "Pilietinė platforma" vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir maksimalios europinės integracijos šalininkas Donaldas Tuskas.