Amerika: "Rusija ne nuosmukyje, viskas kur kas blogiau"

Pamirškite apie tai, kad Rusijoje (ir pas Rusiją) viskas blogai. Jos neįvertinta, valdant bet kuriam prezidentui (esamam ir būsimiem) ji išliks labai rimta ir galinga JAV priešininkė. Tai yra pagrindinė publikacijos Amerikos žurnale "Foreign Affairs" mintis. Tame pačiame, kuris (kartu su kitais leidiniais) ne taip seniai mums aiškino, kad Kinijoje viskas blogai, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Šios dvi temos yra susijusios. Panašu, kad Amerikos ekspertų aplinkoje ginčijasi kelios frakcijos. Viena mato šalies pasirinktų oponentų nuosmukį, kita šaukia: netikėkite. Viena frakcija teigia, kad pagrindinė grėsmė JAV yra Kinija, kita — jog vis dėlto Rusija. Ir nėra žmonių, kurie pareikštų, kad nei Maskvai, nei Pekinui apskritai nereikia kelti grėsmės JAV ir menkinti Amerikos galios: mums nereikia, kad ši šalis sugriutų. Mums reikia, kad tarptautinėje arenoje ji elgtusi prideramai, nepradėtų karų, negadintų visuomenės iš vidaus ir nemeluotų – neišsigalvotų vis naujų neįtikėtinai melagingų kampanijų prieš abi valstybes.

Straipsnio apie tai, kad Rusijoje viskas gerai, autoriai yra du – Maiklas Kofmanas ir Andrea Kendall-Taylor iš Naujojo Amerikos saugumo centro. Iš pradžių suteikime sau malonumą ir pažiūrėkime, kaip jie mus aprašė nuo silpnų ir nesveikų iki sveikų ir stiprių. Autoriai puola ir Baraką Obamą, kuris "sudraskė į skutus mūsų ekonomiką", ir Džo Baideną, kuris jau liepos mėnesį, pareiškė, kad Rusijos ekonomika turi tik branduolinius ginklus ir naftos gręžinius – "ir nieko daugiau". Beje, šio jo pareiškimo net nepastebėjome – nustojome įsižeidinėti.

Ir tada abu autoriai imasi labai subtilaus manevro. Sako: taip, viskas, kas buvo pasakyta anksčiau apie Rusijos žlugimą, nuosmukį ir degradaciją, — tai tiesa. Tačiau... ir čia prasideda visko, ką turime gero, išvardijimas.

Pirma, kaip žinoma, yra dvi ekonomikos apimties vertinimo sistemos. Pagal vieną sistemą Rusija gamina mažiau nei Teksaso valstija. Tačiau pagal kitą – ir daug realistiškesnę, pastebi autoriai, – mūsų šalis — antra ekonomika Europoje ir šešta pasaulyje. Čia reikėtų pridurti: ir dar pažiūrėsime, kas atsitiks tos sunkios krizės rezultate, jei ne pogromas, kurį Europa ir JAV užsitraukė pasitelkdamos kvailumo ir laukinumo komplektą – kas tada atsidurs kokioje vietoje.

Antra: Rusija patenka į geriausių pasaulio šalių dešimtuką pagal išlaidas techninėms naujovėms. Ir nors šioje dalyje atsilieka nuo JAV ir Kinijos, vis tiek apsirūpino savo Google ar Facebook analogais.

Trečia: užtenka diskutuoti apie artėjančią demografinę katastrofą Rusijoje. Prieš mus – šalis, kuri vis dar išlieka labiausiai apgyventa Europoje, ir ši populiacija, pagal visus pasaulio reitingus, po 90-ųjų katastrofos rodo pailgėjusią gyvenimo trukmę, gimstamumą ir darbo našumą.

Ketvirta: Vakarai pramiegojo Rusijos perginklavimo pradžią 2008 metais ir dabar ši šalis —pagrindinė JAV karinė konkurentė pasaulyje.

Penkta, ir svarbiausia, nereikia tikėtis, kad Maskvoje pasikeis režimas. "Rusijos užsienio politikos atraminės kolonos" yra nepaprastai populiarios šalies viduje, todėl Amerika turi priprasti prie minties, kad ši politika išliks tokia pati, tai yra "nesuderinama su JAV ir jos sąjungininkų vertybėmis".

Toliau išvada — Rusija yra ne silpnėjanti, bet "atkakli" šalis, kuri artimiausioje ateityje išsaugos galimybę daryti įtaką tarptautiniams reikalams ir griauti JAV pozicijas. Išvada — Amerika turi pasiruošti konfrontuoti su dviem pagrindinėmis valstybėmis ir iš jų yra pavojingesnė Rusija. Tam reikia redaguoti dokumentus apie nacionalinį saugumą ir NATO stiprinimą bei daug daugiau.

Koks požiūris į šį atgijusį Amerikos ekspertų ginčą? Žinoma, šizofrenijos elementas čia akivaizdus. Kai viena ir ta pati užsienio šalis vieniems atrodo kaip nuolauža, o kitiems atvirkščiai — tai atrodo keistai. Be to, šis keistumas akivaizdus abiem būdais. Tai Rusija arba Kinija yra visagalė, kišasi į Vakarų šalių ir viso pasaulio vidaus politiką. Tai jos pavojingos, nes kasdien vis silpnėja. Tai jos visai nepavojingos, nes jau pasiekė paskutinę žlugimo stadiją. Apsispręskite, kas mes iš tikrųjų esame.

Bet nėra tokio kvailumo (savo ir svetimo), iš kurio negalėtum gauti naudos. Ir čia kyla klausimas: ar JAV ir Europa silpnėja, ar išlieka "atkaklios"?

Turime nuoširdžiai pripažinti, kad stebėti Amerikos visuomenės susinaikinimą ir panašius procesus tarp jų sąjungininkų yra tiesiog klaiku. Dar prieš dešimt metų buvo sunku įsivaizduoti, kad šios visuomenės užsiims tokiu savęs žlugdymu, kaip dabar. Kovotojų su rasizmu, vyrišku šovinizmu, klimato kaita ir viskuo kitu teroras, masinis nepritariančių bauginimas, cenzūra. Neapykanta savo istorijai ir kultūrai. Beveik visiškai rimtai bandoma sugriauti ekonomiką ir atmesti gyvenimą dešimtmečiais atgal ("žalioji revoliucija"). Nepamirškime "kovidinio perkrovimo", kuris yra apie tą patį. Ir švietimo žlugimas su išsilavinusios klasės degradacija. Štai čia, tiesą sakant, galima tęsti ir be pabaigos.

Atrodo, belieka viena — neleisti šiai infekcijai užvaldyti mūsų visuomenės ir ilsėtis, stebint, kaip visi Vakarai iš pradžių pasiverčia į griuvėsius, o paskui bando iš jų pakilti ir atgaivinti normalų gyvenimą. Ir kada bus šis atgimimas? Maždaug taip mąsto mūsų ekspertai, susidomėję mintimi apie "suplėšytus į skutelius Vakarus".

Tačiau ar nebūtų protingiau pasekti Kofmano ir Kendall-Taylor pavyzdžiu ir, tebūnie tik dėl prieštaravimo dvasios, pažiūrėti: kuo tie konvulsiniai Vakarai vis dar stiprūs šiandien? Kas jiems padės įveikti dabartinę infekciją, išgyventi ir dar labiau sustiprėti? Tokių atvejų pasaulio istorijoje buvo, ir ne kartą. Kas, pavyzdžiui, XV amžiaus pradžioje būtų įsivaizdavęs, kad krauju paskandintoje ir maro apimtoje Europoje po 100–150 metų ateis aukštasis Renesansas ir Švietimo amžius? O juk taip buvo.

Nors kam grimzti taip giliai į istoriją, mažai kas 1990-aisiais galėjo patikėti, kad Rusija įveiks krizę ir netgi taip greitai. Įniko, prikalbėjo ir pridarė mums bjaurių dalykų – ir ilgai negalėjo patikėti, kad mūsų "skutai" liko už nugaros. Šių klaidų reikėjo vengti – jiems, mums ir bet kam kitam.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.