Lielvardės oro bazė — naujas taikinys RF ginkluotųjų pajėgų genštabo žemėlapiuose

Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje NATO užsienio kariai stato naujas bazes, arsenalus, ir agresijos prieš Rusiją planus. Ši veikla ciniškai pateisinama "pasipriešinimu RF agresijai"

Natūralu, kad Rusijos generalinio štabo žemėlapyje atsiranda naujų prioritetinių taikinių ginkluoto konflikto su nenuspėjamais kaimynais atvejui.

Spalio 23 dieną Latvijos teritorijoje "pilno masto" režimu pradėjo veikti nauja NATO oro bazė Lielvardėje. Čia galima priimti lėktuvus bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis. Atsižvelgiant į panašius objektus — Emarį Estijoje ir Šiaulius Lietuvoje — tai jau trečiasis užsienio karinių oro pajėgų "aerodromas šuoliui link Rusijos" Baltijos šalių regione.

Manoma, kad aviacijos bazė Latvijoje leis turėti rezervinę aljanso karinių oro pajėgų operacinę aikštelę — jei bus sutrikdyta oro bazių Estijoje ir Lietuvoje veikla. Tačiau vykstant karo veiksmams, viena raketine salve nutraukti visų trijų objektų veiklą nesunku.

Labiausiai tikėtina, kad viltys dedamos į staigią JAV ir NATO agresiją, oro smūgį į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją iš kelių aerodromų ir krypčių. Per manevrus Pentagonas nuo 2021 metų gegužės treniruoja karinių oro pajėgų išsklaidymą dideliame nedidelių aerodromų kiekyje — netoli Rusijos Federacijos teritorijos, kad išsaugotų orlaivius po atsakomojo Rusijos smūgio po dideles oro bazes. Visa tai atrodo kaip pasiruošimas plataus masto karui su Rusija.

Latvijos gynybos ministerijos vadovas Artis Pabriksas praėjusį ketvirtadienį Briuselyje kalbėjo NATO šalių gynybos ministrų susitikime ir demagogiškai pareiškė apie Rusijos "visa apimančią" grėsmę Latvijai ir kitoms Baltijos šalims.

Per savo turą po Europą (Tbilisis – Kijevas – Bukareštas – Briuselis) Pentagono vadovas Loidas Ostinas taip pat nepagrįstai įvardijo "Rusijos grėsmę" kaip pagrindinę Jungtinėms Valstijoms ir NATO. Nors pastaraisiais mėnesiais Ostinas nuolat akcentavo, kad pagrindinė karinė grėsmė Vakarams yra Kinija. Akivaizdu, kad antirusiška retorika "Europos cirke" žada daugiau dividendų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu spalio 23 dieną pareiškė, kad NATO nėra pasirengusi lygiaverčiam dialogui, susitelkia jėgas prie Rusijos Federacijos sienų, ir priminė pražūtingą NATO vykdomo "sutramdymo" Afganistane finalą.

Mirties zona

Vilnius, Ryga ir Talinas neturi savos smogiamosios (patrulinės) aviacijos, todėl savo aerodromuose aptarnauja "vyresniųjų partnerių" techniką ir interesus.

Pirmieji Lielvardės oro bazėje bus Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, ateityje čia pasirodys NATO kariniai transporto lėktuvai ir tolimojo nuotolio žvalgybiniai bepiločiai.

Lielvardės oro bazės kilimo ir tūpimo tako ilgis — apie 3000 metrų — leidžia priimti bet kokius Pentagono ir NATO lėktuvus. Objektas yra retai apgyvendintoje vietovėje, už penkių kilometrų nuo to paties pavadinimo miestelio, kuriame gyvena apie 5000 žmonių.

Nuo Lielvardės kilimo ir tūpimo tako iki Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sienų — 170 km (tik 10 minučių skrydžio), o iki patruliavimo zonos virš Baltijos jūros — beveik 300 km. Tai visiškai nelogiška dislokacija patruliavimui. Stebime pajėgų telkimą puolimo linijoje. Taikiam aljanso patruliavimui pakaktų vienos "estiškos" Emario oro bazės , esančios už 20 km nuo Suomijos įlankos.

Modernizuotame objekte NATO užsienio oro pajėgos turi galimybę laikinai arba nuolat bazuotis, vykdyti užduotis pagal paskirtį — kovinio panaudojimo spinduliu, kurti aviacijos naikinimo priemonių atsargas, tarp kurių net amerikietiškos termobranduolinės bombos B61-12. (Vašingtonas gali ir neatskleisti tokių smulkmenų ministrui Pabriksui).

Baltijos šalių regiono afganizacija vidutinės trukmės perspektyvoje — ne fantastika, o matematinė funkcija su iš anksto nulemtu rezultatu. NATO "saugos zona" pernelyg lengvai tampa mirties zona.

Atsižvelgdami į precedento neturintį santykių paaštrėjimą Rusijos, JAV ir Kinijos "trikampyje", Vakarų ekspertai šiandien branduolinio karo grėsmę vertina kaip didžiausią, palyginti su pastaraisiais dešimtmečiais. Ir jie pažymi, kad amerikiečiai žaidžia su ugnimi, tai yra su pasaulio pabaiga. Jie žaidžia, visų pirma, palydovų teritorijoje, todėl "pasaulio pabaiga" Baltijos šalyse gali ateiti daug greičiau nei bet kur kitur.

Praėjusią savaitę Briuselyje patvirtintas "Naujas generalinis planas apsiginti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo keliuose frontuose" numato vienu metu vykdyti NATO smūgius Rusijai ir jos sąjungininkams plačioje erdvėje nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Naudojant visą ginklų asortimentą, įskaitant kosminius ir branduolinius. Tuo tarpu neišvengiami dideli aljanso nuostoliai, visų pirma, Baltijos šalių ir visos Rytų Europos ginkluotųjų pajėgų ir civilių gyventojų.

Maskva nepalieka jokių šansų

Agresyvių Rusijos ketinimų niekas neįrodė, o NATO "taikos palaikymo" operacijų Afganistane, Irake, Jugoslavijoje, Libijoje rezultatai — žinomi visiems. Tuo tarpu aljansas neketina atsisakyti tokių karinių misijų kaip Afganistano.

Jei žeminantis Vašingtono ir Briuselio pralaimėjimas Afganistane nieko nepamoko, kita JAV ir NATO patirtis gali būti dar pražūtingesnė ir gėdingesnė. Užsienio kariuomenių veikla prie Rusijos sienų Baltijos šalių regione sukuria prielaidas destabilizuoti Senąjį pasaulį jau tuo, kad jos verčia Maskvą adekvačiai reaguoti į grėsmes.

NATO užsienio kariuomenėms buvo įsakyta apsistoti Baltijos šalyse ir būti ten nuolat pasirengusiems karui su Rusijos Federacija. Sprendimas pradėti karo veiksmus gali būti priimtas bet kuriuo JAV patogiu pretekstu.

Per spalio mėn. Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą NATO šalių gynybos ministrai pabandė detalizuoti strategiją, kaip nugalėti Rusiją technologinio pranašumo dėka. Tačiau realiai egzistuojantis ginklų ir technologijų asortimentas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygis potencialiam agresoriui nepalieka nė vieno šanso sėkmei.

Arčiui Pabriksui tai nepatiks, tačiau raketų kompleksas "Iskander-E" (eksporto versija) spalio 23 d. pademonstravo neregėtą taiklumą užsienio užsakovo šaudymo bandymų metu — raketa pataikė tiksliai į 30x30 metrų dydžio antžeminio taikinio skersinį iš 180 km atstumo. Kaip žinia, Rusijos armijos "Iskander-M" kompleksai yra tokie patys tikslūs iki 500 km atstumu ir gali nugabenti taktines branduolines galvutes į taikinį — NATO neturi oro gynybos ir raketinės gynybos sistemų, kurios galėtų jas perimti.

Viršgarsinės raketos "Kinžal" ir blokas "Avangard" jau seniai atlieka kovinį budėjimą Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, jūros "Cirkon" sėkmingai išlaikė valstybinius bandymus. Neturėdami nieko panašaus, neapsaugoti Vakarai guodžiasi tuo, kad Rusija turi labai mažai tokių raketų. Kas pirmas pasiruošęs tai patikrinti?

Atsižvelgiant į absoliutų technologinį Rusijos ginkluotųjų pajėgų pranašumą, apie kažkokį Maskvos "sutramdymą" su jėgų panaudojimu gali kalbėti tik nedidelio proto politikai ir kariuomenės vadai, visiškai atskirti nuo realybės. Beprotiški aljanso planai ir strategijos kelia grėsmę, visų pirma, NATO šalims — maždaug vienam milijardui žmonių iš 8 milijardų pasaulio gyventojų. Vašingtonas ir Briuselis ruošiasi transformacijoms ir aukoms — kilus kariniams konfliktams su Rusija ir Kinija, tačiau pirmąja auka šiame geopolitiniame žaidime gali tapti "Baltijos šalių pėstininkai" (kaip variantas — ukrainietiški).

Atkreipkime dėmesį, kad taiką mylinti Rusija visiškai nesuinteresuota Latvijos, Lietuvos ir Estijos, kitų nedraugiškų ES šalių ir JAV sunaikinimu — visa tai yra geografinės kaimynės, perspektyvi rinka, sąžiningos konkurencijos ir plėtros laukas. Rusijos Federacijos gynybos biudžetas 2021 metais siekia tik apie 42 milijardus dolerių, tai yra, Rusija net nepatenka į šalių, turinčių didžiausias karines išlaidas, dešimtuką. Vertas finansinių ir intelektinių išteklių panaudojimo efektyvumo rodiklis — realiai sutramdyti agresyvius Vakarus arba priversti agresorių priimti taiką griežtomis karinėmis priemonėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.