Ar Lietuvos Helsinkio grupės atgimimas paskatins teisingumo atgimimą šalyje?

Helsinkio susitarimų vykdymui remti 1976 m. lapkričio 25 d. Lietuvoje susikūrė visuomeninė grupė – Lietuvos Helsinkio grupė (LHG). Ši Lietuvos disidentų organizacija aktyviai veikė 1975–1983 m.

Lietuvos Helsinkio grupė vėl atkurta 2021 m. rugsėjo 10 d.

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 35 valstybės, tarp jų JAV, Kanada ir Tarybų Sąjunga, pasirašė "Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamąjį Aktą", kuriame dalyvės pasižadėjo gerbti žmogaus teises.

Akte buvo akcentuojamas Europos šalių saugumas ir bendradarbiavimas. Trečioje dokumento dalyje buvo aptartas šalių bendradarbiavimas humanitarinėje srityje. Kaip tik šioje dalyje buvo minimos žmogaus teisės.

Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui. Pirmoji tokia grupė susikūrė Maskvoje 1975 m. gegužės 12 d. Tais pačiais metais Maskvos grupės pavyzdžiu įsikūrė Ukrainos, o 1977 m. – Gruzijos ir Armėnijos Helsinkio grupės.

Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas, vertėjas Tomas Venclova. Kurį laiką Lietuvos Helsinkio grupės nariai buvo Antanas Terleckas, Vladas Šakalys, Vytautas Bogušis, Gintautas Iešmantas, Edmundas Paulionis, Nijolė Sadūnaitė ir kiti.

Manoma, jog iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Helsinkio grupė vienijo 41 narį.

1979 m. LHG veikla sulaukė tarptautinio pripažinimo – ji kartu su Maskvos ir Kijevo Helsinkio grupėmis buvo tarp Nobelio taikos premijos kandidatų (LHG grupės lyderis V.Petkus net du kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai gauti).

LHG paskelbė 100 dokumentų. Dauguma jų buvo išplatinti Vakaruose (apie persekiojimus už tikėjimą, neteisėtus areštus, piktnaudžiavimą psichiatrija, emigracijos varžymą).

Tarybų Lietuvos laikais veikusi disidentų Helsinkio grupė vėl atkurta šiais – Lietuvos Respublikos laikais. Ir jos nariais tapo visuomenėje žinomi skirtingų sričių atstovai, pasiruošę ginti konstitucines žmogaus teises.

Šios visuomeninės grupės steigėjais tapo hum. m. dr., kultūros istorikė, publicistė Rasa Čepaitienė, teisės filosofas, profesorius Saulius Arlauskas, istorikas hum. m. dr. Tomas Baranauskas, humanitarinių mokslų daktarė, Kovo 11-osios akto signataras profesorius Bronius Genzelis, akademikas Romualdas Grigas, poetė ir literatūros kritikė Erika Drungytė, publicistė, menininkė Jurga Karčiauskaitė-Lago, politologas Marius Kundrotas, hab. socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys, publicistė, humanitarinių mokslų daktarė, filosofė Nida Vasiliauskaitė.

Apie tai, kad pradėjo veikti Naujoji Helsinkio grupė, visuomenei rugsėjo 10 d. vykusio mitingo metu nuo scenos pranešė humanitarinių mokslų daktarė, kultūros istorikė, publicistė Rasa Čepaitienė. Tą pačią dieną buvo paskelbta naujai įkurtos grupės deklaracija.

"Esame susirūpinę dabartiniais antidemokratiniais procesais Lietuvoje ir visame pasaulyje, kai, prisidengiant Lietuvos žmonių nenoru priimti kitų šalių abejotinos pažangos pokyčius, visuomenės sveikatos, viešojo saugumo ar kitais pretekstais vis dažniau paminamos pamatinės universalios humanistinės vertybės, visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei suverenių demokratinių šalių konstituciniai principai", – nurodoma pasirašytoje deklaracijoje.

Čepaitienė žiniasklaidai sakė, kad: "Viena vertus, konstitucinės teisės pažeidinėjamos aktyviai ir agresyviai, o kita vertus, organizacijos, turinčios ginti žmogaus teises, sprendžiant iš visko, arba yra suaugusios su valdymo sektoriumi arba atstovauja konkrečių siaurų grupių interesams. Pavyzdžiui, kai žmogaus teisės susiaurinamos tik iki LGBT teisių."

"Lyg ir gyvename demokratinėje santvarkoje, tačiau matome, kad visa tai vis labiau atrodo tik kaip fasadas, sistema, kuri vis labiau tampa uždara, skirta tik saviems. Norime priminti, kad teisės aktai ir Konstitucija galioja visiems vienodai", – sako Čepaitienė.

Naujoji Helsinkio grupė, kaip ir veikusi sovietmečiu, skelbs ir vertins faktus apie piliečių ir jų grupių lygybę prieš įstatymą, šeimos, kultūros ir gamtos vertybes, represijas ir kitą piktnaudžiavimą valdžia, kuris šiandien skverbiasi, prisidengus vadinamu „ekstremalios situacijos" režimu ir kitais siekiamiems tikslams neproporcingais, antikonstituciniais sprendimais ir veiksmais.

"Manau, taip yra todėl, kad Lietuvoje valdantieji vis labiau atsiskiria nuo žmonių ir susikuria sau patogią teisinę ir finansinę terpę, kurioje gali veikti nebaudžiami. Norime žmones grąžinti prie Konstitucijos ir ieškoti būdų, kaip dabartinę ydingą sistemą taisyti. Turime sugalvoti, kaip spręsti šią problemą einant demokratizacijos keliu", – sako Čepaitienė.

Kaip nurodo patys steigėjai, viešo veikimo Naujoji Helsinkio grupė sieks žadinti Lietuvos piliečių ir tarptautinį sąmoningumą bei atsakomybę, kuriant bendrą gėrį ir demokratinę ateitį, tirti ir viešinti neteisėtus konstitucines piliečių laisves ir tarptautines konvencijas pažeidžiančius valdžios galių veiksmus.

Ši grupė įsipareigoja tirti ir viešinti neteisėtus, konstitucines piliečių laisves ir tarptautines konvencijas pažeidžiančius Lietuvos valdžios veiksmus.

Grupė skelbs ir vertins faktus apie informacijos ir saviraiškos laisvės, viešų susirinkimų ir protestų neteisėtą ribojimą, kėsinimąsi į asmens nuosavybę ir privatumą, tikėjimo ir pažiūrų laisvę, piliečių ir jų grupių lygybę prieš įstatymą, šeimos, kultūros ir gamtos vertybes, represijas ir kitą piktnaudžiavimą valdžia, kuris šiandien skverbiasi, prisidengus vadinamu „ekstremalios situacijos“ režimu ir kitais siekiamiems tikslams neproporcingais, antikonstituciniais sprendimais ir veiksmais.

"Savo veiklai pasitelksime pripažintus specialistus ir ekspertus, bendradarbiausime su kitomis pilietiniams interesams atstovaujančiomis šalies ir užsienio organizacijomis bei tarptautinėmis institucijomis. Tikėdami, kad geros valios principas, kaip pasitikėjimo ir vienybės pagrindas, vėl pasitarnaus Lietuvai, kviečiame bendradarbiauti visus, pritariančius šiai deklaracijai", – nurodoma Naujosios Helsinkio grupės steigimo deklaracijoje.

Naujosios Helsinkio grupės deklaraciją bus progą realizuoti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais jau artimiausiomis dienomis - solidarumo mitinge Vilniuje Lukiškių aikštėje.

Spalio 28 d., ketvirtadienį Vilniuje vyks Algirdo Paleckio teismas. Prokuratūra, neturėdama įkalčių, vėl jam reikalauja kalėjimo. Mitingo dalyviai išreikš Algirdui Paleckiui solidarumą. Ir solidarumą su visais, kurių teisės Lietuvoje pažeistos.

Nebūtina būti specialistu ar ekspertu. Pakanka būti sveikos nuovokos ir turėti žmoniškumo, kad suprastum A. Paleckio "bylos" butaforiją. Šia "byla" sutryptos elementarios žmogaus teisės.

Ar Naujoji Helsinkio grupė paskatins naują Lietuvos Atgimimą parodys ir šios grupės artimiausi veiksmai

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.