Kaip nužudyti koronavirusą. Įvardinti veiksmingiausi vaistai nuo COVID-19

Du preparatai vienu metu parodė didelį veiksmingumą nuo koronaviruso infekcijos

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Kaip praneša preparatų kūrėjai, COVID-19 sergantys rizikos grupių pacientai, vartoję šiuos vaistus, buvo mažiau linkę patekti į ligoninę ir mirti. Kaip jie veikia – RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Tatjana Pičugina.

Kodėl sunku nužudyti virusą

Priešvirusinė terapija — skausmingas taškas šiuolaikinėje medicinoje. Yra labai mažai preparatų, kurie garantuotai naikins patogenus. Reikalas tas, kad virusai veikia tik gyvoje ląstelėje. Už kūno ribų, pavyzdžiui, ant daiktų, kūno odos, jie praktiškai neaktyvūs. Ir ten juos nesunku sunaikinti antiseptiku su spiritu, kuris pažeidžia mikrobų lipidinę membraną, arba tiesiog gerai nuplauti su muilu.

Kai virusai užkrečia organizmą, jie patenka į ląsteles ir ten sukuria kopijų gamyklas. Skirtingai nei bakterijos, antibiotikai jų neveikia: tiesiog nepatenka ten, kur reikia. Būtina arba nužudyti visą užkrėstą ląstelę, arba tiekti veikliąją medžiagą į vidų. Pirmasis variantas — iš tiesų chemoterapija su visomis jai būdingomis nemaloniomis pasekmėmis. Su antruoju iškyla nemažai problemų: kaip įvesti preparatą ir atpažinti taikinį nepažeidžiant pačios ląstelės.

Pavojingiausioms infekcijoms, tokioms kaip ŽIV, hepatitas C, buvo sukurti veiksmingi tiesioginio veikimo vaistai. Reguliariai vartojant juos, virusų kiekis sumažėja iki minimumo, pacientas iš tikrųjų gyvena įprastą gyvenimą.

Kaip veikia antivirusiniai vaistai

Ar tokie vaistai reikalingi nuo gripo ir kitų sezoninių kvėpavimo takų infekcijų – atviras klausimas. Dauguma šių ligų nėra pavojingos ir praeina savaime per savaitę ar dvi. Tačiau 2002–2003 metais Kinijoje kilo netipinės pneumonijos protrūkis, kurio mirtingumas siekė dešimt procentų. Jį sukėlė SARS koronavirusas. Mokslininkai pradėjo kurti vaistą, tačiau epidemija greitai baigėsi, projektai buvo sustabdyti.

Praėjusiais metais, kai tik buvo iššifruotas naujojo koronaviruso genomas, šie kūriniai buvo paimti iš lentynų ir pradėti eksploatuoti. Visų pirma, "Pfizer" susintetintas junginys sėkmingai slopino SARS-CoV-2 replikaciją. Jo taikinys — pagrindinė virusinė proteazė – baltymus skaidantis fermentas.

Kai SARS-CoV-2 patenka į ląstelę, ji naudoja jos išteklius savo baltymams sintetinti. Pirmiausia susidaro dvi ilgos polipeptidinės grandinės. Dvi proteazės – pagrindinė ir panaši į papainą – suskaido jas į fragmentus, iš kurių surenkama virusinė RNR. "Pfizer" išrasta molekulė jungiasi prie pagrindinės virusinės proteazės ir neleidžia jai veikti kaip žirklėms. Polipeptidinė grandinė lieka nepažeista, atitinkamai sutrinka naujos RNR surinkimo procesas. Virusas nesidaugina. Šie preparatai vadinami proteazės inhibitoriais.

Medžiaga buvo skirta intraveniniam vartojimui, tačiau mokslininkai greitai ją pavertė tabletėmis ir šių metų balandį paskelbė formulę. Darbinis pavadinimas - PF-07321332.

Preparatui vienu metu buvo atlikta antroji ir trečioji klinikinių tyrimų fazės, kuriose dalyvavo trys tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių, įskaitant Rusiją. Tarpiniai rezultatai buvo tokie geri, kad "Pfizer" nustojo samdyti savanorius ir paskelbė pranešimą spaudai.

Tyrime dalyvavo nevakcinuoti vyresni nei 18 metų žmonės, kuriems prieš kelias dienas pasireiškė COVID-19 simptomai ir kurių PGR testai buvo teigiami. Visi yra iš rizikos grupių, tačiau iki šiol buvo gydomi ambulatoriškai. Jie turi bent vieną iš ligą sunkinančių veiksnių: vyresnio amžiaus, diabetas, širdies ar plaučių sutrikimai.

Kai kuriems buvo skiriamas placebas, kitiems - PF-07321332 du kartus per dieną. Iš tų, kurie sirgo vos tris dienas (389 žmonės) ir vartojo vaistus, per artimiausią mėnesį į ligoninę pateko mažiau nei procentas, niekas nemirė. Iš placebo grupės (385) septyni procentai buvo hospitalizuoti (27), septyni mirė.

Kitą grupę sudarė 607 pacientai, kurie tyrimo pradžioje sirgo penkias dienas. Šeši buvo paguldyti į ligoninę, nė vienas mirė. O vartojant placebą (612) – sunki forma sirgo 41, mirė dešimt.

Šis preparatas sumažina hospitalizavimą ir mirčių dėl visų priežasčių skaičių 89 procentais didelės rizikos pacientams, sergantiems COVID-19, sakė kūrėjas. Tačiau jį reikia taikyti kuo anksčiau, kol liga nepaūmėja. Dar vienas niuansas. Savanoriams buvo suteiktas PF-07321332 kartu su ritonaviru. Pats savaime jis neveiksmingas nuo koronaviruso, tačiau sustiprino proteazės inhibitorių, kurie per greitai praranda aktyvumą, veikimą, kai vartojami per burną. Klinikiniai dvigubo kokteilio, kurio prekės pavadinimas "Pakslovid", tyrimai tęsiasi.

Viltys ir baimės

Anksčiau dideliu efektyvumu pasižymėjo kitas antivirusinis preparatas tabletėse – EIDD-2801 ("Molnupiravir") iš įmonių "Merk" ir "Ridgeback Biotherapeutics".

Prieš porą metų jis buvo susintetintas Emory universitete (JAV) kovojant su gripu. Paaiškėjo, kad jis sėkmingai slopina koronaviruso dauginimąsi. Junginys yra įterpiamas į viruso RNR ir ją sugadina. Su kiekviena kopija mutacijų daugėja, todėl virusas miršta.

Vaistas buvo išbandytas su pacientais, sergančiais sunkia COVID-19 forma, tačiau rezultato nebuvo. Tada jie pradėjo tirti tuos, kurie susirgo ne anksčiau kaip prieš penkias dienas ir yra gydomi ambulatoriškai. Pacientai, vartojantys EIDD-2801, ankstyvoje fazėje dvigubai rečiau buvo linkę patekti į ligoninę. Mirties rizika taip pat sumažėjo perpus.

JK jau patvirtino "Molnupiravir" skubiais atvejais, o "Pfizer" rengia dokumentus "Pakslovid" registracijai JAV.

Tačiau klausimų lieka. Kūrėjai neatskleidė išsamių klinikinių tyrimų duomenų, kad gydytojai galėtų juos patikrinti ir įvertinti riziką konkretiems pacientams. Atsparių koronaviruso atmainų atsiradimo rizika vartojant šiuos vaistus neaiški. Tai ypač pasakytina apie imunodeficitu sergančius pacientus – jie ilgai serga, o ligos sukėlėjas juose vystosi greičiau. Nėra informacijos apie šalutinį poveikį.

Mutageninės EIDD-2801 savybės netirtos. Jei jis gali integruotis į viruso RNR ir ją sugadinti, tai ar tai nepasiseks taip pat su žmogaus RNR? Galiausiai abu vaistai yra labai brangūs, o gydymo kursas kainuoja tūkstančius dolerių.

Kai kurie preparatai į kuriuos anksčiau buvo dedamos viltys – lopinavir (gydymas nuo ŽIV), hidroksichlorokvin (vaistas nuo maliarijos) ir ivermektin (nuo parazitų) – buvo nesėkmingi tolesniuose tyrimuose arba parodė prieštaringus rezultatus. Šiuolaikinėje medicinos praktikoje yra labai mažai vaistų, kurie tiesiogiai naikina virusą organizme. Monokloniniai antikūnai ir remdesiviras skiriami tik ligoninėse – į veną. Favipiravir buvo patvirtintas Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje (prekiniai pavadinimai Areplivir, Coronavir, Avifavir).

Bet kokiu atveju, net jei vienu metu keli antivirusiniai preparatai bus pasiekiami, tai nepanaikina būtinybės skiepytis. Patirtis rodo, kad kiekvienas vaistas turi daug apribojimų ir šalutinių poveikių. Be to, anksti pradėjus gydyti COVID, gali susilpnėti įgytas imunitetas, todėl padidėja pakartotinio užsikrėtimo rizika.