Tranzitas pasitraukia: Latvijoje žlugo uostų ir geležinkelių krovinių apyvarta

Susisiekimo ministerijos duomenimis, tranzitinių krovinių apimtys sausio-spalio mėnesiais sumažėjo daugiau nei 11 proc.

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Per devynis šių metų mėnesius Latvijos uostų krovinių apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 9,3 proc., o geležinkeliais buvo pervežta 10,1 proc. mažiau krovinių. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Susisiekimo ministerijos duomenis.

Situacija su uostais

Sausio-spalio mėnesiais buvo apdorota 33,835 mln. tonų krovinių, tai 9,3 proc. mažiau nei pernai. Birių krovinių perkrovimas sumažėjo 11,6 procento — iki 15,532 mln. tonų, piltinių krovinių perkrovimas sumažėjo 22,5 procento (iki 7,544 mln. tonų), o generalinių krovinių perkrovimas padidėjo 7,7 procento (iki 10,759 mln. tonų).

Pagal krovinių apyvartą pirmavo Rygos uostas, kuriame per devynis šių metų mėnesius buvo perkrauta 17,262 mln. tonų krovinių. Šis rodiklis per metus sumažėjo 12,9 proc.

Ventspilio uoste buvo perkrauta 15,9 proc. mažiau krovinių — 9,013 mln. tonų.

Tarp mažųjų Latvijos uostų didžiausia krovinių apyvarta buvo Skultėje — 949,1 tūkst. tonų, o tai 15,2 proc. daugiau. Mersargo uosto krovinių apyvarta išaugo 21 proc. — iki 404,4 tūkst. tonų, o Salacgryvos uosto krovinių apyvarta išaugo 43 proc. — iki 357,8 tūkst. tonų.

Geležinkelių rodikliai

Per dešimt šių metų mėnesių Latvijoje geležinkeliais buvo pervežta 17,538 mln. tonų krovinių, Per metus šis rodiklis sumažėjo 10,1 proc.

Tarptautiniai pervežimai sudarė 15,841 mln. tonų, arba 11,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o vidaus pervežimų apimtis išaugo 2,7 proc. — iki 1,697 mln. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtys sausį-spalį sumažėjo 11,2 proc. — iki 13,479 mln. tonų.

Tranzitinių geležinkelių krovinių per uostus apimtys per dešimt metų mėnesių sumažėjo 22 procentais — iki 9,809 mln. tonų, o sausumos tranzito per Latvijos teritoriją apimtys išaugo 41,3 proc. — iki 3,661 mln. tonų.

Baltarusijos krovinių pasitraukimas iš Baltijos šalių uostų

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį pareiškė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo kalbėta apie naftos srautų perkėlimą iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą.

Atsižvelgdama į tai, kad Baltarusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, ES Minskui įvedė sankcijas, įskaitant ir susijusias su tam tikrais ekonomikos sektoriais. Ryšium su tuo Baltarusijos pusė ketina didinti gabenimo pajėgumus Rusijos uostų link šiaurės vakarų kryptimi.

Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą.

Baltarusiškų kalio trąšų, kurių gamintojams buvo taikomos JAV sankcijos Minskui, eksportas per Lietuvą sustos šių metų gruodį. Savo ruožtu Minskas iki gruodžio bus pasiruošęs kalio trąšų perkrovimui per Rusijos Federacijos jūrų uostus, kai produkcija bus pristatoma eksportui.

Apie sankcijų, turinčių įtakos Klaipėdos uosto veiklai, žalą pareiškė žinomi politikai ir verslininkai. Visų pirma, Klaipėdos birių krovinių terminalo akcininkas Igoris Udovickis respublikai prognozavo "nuostolių ledkalnį".