Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių: Lietuva grąžinama į dvipartinę sistemą

Naujausios politinių partijų apklausos rodo, kad po "atsitiktinės" "valstiečių" pergalės 2016 metais Lietuva po truputį grįžta prie tradicinės dvipartinės valdžios sistemos – konservatorius keičia socialdemokratai ir atvirkščiai

Po pasaulinės kovos su koronavirusu ir nelegaliais migrantais prie rytinių ES sienų priedanga Lietuvoje vyksta slapta kova dėl pergalės kituose Seimo rinkimuose, kurie vyks kartu su prezidento ir Europos parlamento rinkimais 2024 metais.

Socialinės komandos komandoje trenerio pasikeitimas

Po dvigubos kurtinančios nesėkmės 2016 ir 2020 metų Seimo rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija atsidūrė ties visiško žlugimo riba. Tam padėjo ir buvusio premjero Gedimino Kirkilo bei buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama "šviesuolių komanda".

2020 metų rinkimų išvakarėse, siekdami išsaugoti mandatus ir ministrų portfelius, jie žengė precedento neturintį žingsnį – atvirą kadaise galingiausios politinės partijos Lietuvoje skilimą. Dėl to jų sukurta vienadienė partija net neįveikė 5% barjero, o išlikęs socialdemokratų branduolys su jaunu ir nepatyrusiu lyderiu Gintautu Palucku kukliu rezultatu – 13 mandatų – vos prasibrovė į Seimą.

Socialdemokratų gretose iškilo klausimas dėl lyderio keitimo. Iš visų partijos senbuvių rinkėjų pasitikėjimą išsaugojo tik europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ji buvo iškviesta iš Briuselio gelbėti partijos. Šiandien Blinkevičiūtė yra "potencialių premjerų ir prezidentų" reitingo trejetuke, o pati socialistų partija – pirmoje partijų reitingo vietoje.

Konservatoriai jau užnugaryje. Ir tai – per nepilnus Vilijos Blinkevičiūtės vadovavimo partijai metus.

"Valstiečių" skilimas

O dabar kartu su socialdemokratais konservatoriai jau 25 metams ėmėsi pagrindinių politinės ramybės priešininkų ir trikdytojų – valstiečių ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga"), vadovaujamų Ramūno Karbauskio.

Juos pradėjo "žeminti ir skaldyti" net visaverčio LVŽS valdymo metu. Tada buvo sužaista kai kurių jaunų ir uolių genialumo jausmais. Pirmiausia galvą apsuko Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, o paskui – tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui.

Tada buvo imtasi kitų pagrindinių valstiečių stovyklos veikėjų. Ir dėl to iš LVŽS frakcijos iš karto paliko gausus deputatų būrys, vadovaujamas dešiniosios Karbauskio rankos – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio. O dabar "valstiečiai" su mažiau nei devyniais (8,8) procentais yra trečioje partijų populiarumo reitingo vietoje. O tradiciniai konservatorių partneriai – liberalai, vadovaujami Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – alsuoija jiems į pakaušį.

Tačiau priešakyje dar beveik treji metai. O per tiek laiko slaptų intrigų meistrai – konservatoriai ir socialiniai tinklai – turės laiko surengti trečiąjį LVŽS skilimą. Suras įsižeidusių ir nesutariančių su Ramūnu Karbauskiu, pažadės mandatus ir postus, o paskui išmes lauk, kaip pasielgė su tuo pačiu Baku ir Pranckiečiu.

Pakelti darbiečius

O lygiagrečiai su Karbauskio komandos skilimu kels savo lankstumu garsėjančios Darbo partijos reitingą su bet kokiu lyderiu – ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais. Nuo pat Darbo partijos įkūrimo ir pirmosios sėkmės parlamento rinkimuose 2004 metais su ja buvo atliekami panašūs eksperimentai

Pirmiausia buvo suvaldytas lyderis Viktoras Uspaskichas – jis buvo atleistas iš ekonomikos ministro posto dėl padirbto išsilavinimo diplomo. O vėliau jis vos nepateko į kalėjimą dėl juodosios buhalterijos bylos. Kai Uspaskichas "sutiko su viskuo", jam buvo leista grįžti į didžiąją politiką ir dabar juo yra naudojamasi kaip "laisvo elgesio mergina" bet kokioje jėgų rokiruotėje ant šachmatų lentos Seime ir vyriausybėje. O už paklusnumą – premija iš jaunesniojo partnerio su būsima valdančiąja koalicija, vadovaujama socialdemokratų. Juk aišku, kad kituose Seimo rinkimuose konservatoriams vėl laimėti nepavyks.

Lietuvos dvipartinė valdymo sistema

Šiandien Darbo partija disponuoja nuo šešių iki septynių procentų balsų reitinge ir užima garbingą penktą vietą po "Liberalų sąjūdžio" (nuo septynių iki aštuonių procentų). Likusios partijoms, sprendžiant iš pastebėtos tendencijos, kito šaukimo Seime liks prie suskilusios geldos.

Tai reiškia, kad rinkėjams bus priverstinai siūlomi tik du variantai: konservatoriai su liberalais (dabartinė koalicija) arba socialdemokratai su darbiečiais. LVŽS iki rinkimų bus nuleista į sąrašo galą su simboliniais penkiais-šešiais procentais. Ir vėl Lietuvoje viešpataus ramybė ir tyla.

P. S. Atkreipkite dėmesį: straipsnio autorius net nemini dabartinės valdančiosios Laisvės partijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.