Mokslininkai išsiaiškino, ar paskiepyti žmonės gali būti koronaviruso nešiotojais

Tyrimo autoriai tikisi, kad jų gauti rezultatai reikšmingai prisidės prie kovos su pandemija, ypač atsiradus naujoms, pavojingesnėms koronaviruso atmainoms

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Amerikos mokslininkai atliko unikalų eksperimentą. COVID-19 protrūkio metu vienoje iš įkalinimo įstaigų, taikydami PGR testą, jie įvertino viruso dalelių buvimą kalinių nosiaryklėje bendrose kamerose. Pas nevakcinuotus žmones testas teigiamą rezultatą parodė 93 proc., paskiepytus – 70 proc. Tai rodo, kad vakcinuoti asmenys, nors ir mažesniu mastu, taip pat nešioja infekciją. Tyrimo rezultatai skelbiami "medRxiv.org".

Vakcinos nuo COVID-19 veiksmingai užkerta kelią sunkioms ligoms ir mirčiai, tačiau iki šiol nebuvo iki galo žinoma, kiek paskiepyti žmonės prisideda prie koronavirusinės infekcijos platinimo.

2021 metų vasaros pabaigoje, kai į Jungtines Valstijas atkeliavo agresyviausia delta atmaina, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų tyrėjai, padedami JAV federalinio kalėjimų biuro, kelias savaites iš kalinių ėmė nosiaryklės tepinėlius viename iš Teksaso valstijos kalėjimų, kuriame tuo metu 74 procentai kalinių buvo užsikrėtę.

Kaip stebėjimo objektus jie atrinko tuos, kurie gyveno dviejose didelėse bendrose patalpose. Iš 95 į tyrimą įtrauktų dalyvių 78 buvo visiškai paskiepyti, du – dalinai, 15 – neskiepyti. Dauguma jų buvo pasiskiepiję "Pfizer" vakcina – 73 proc., mažesnė dalis – "Moderna" (18 proc.), dar mažesnė – "Johnson & Johnson" (devyni procentai).

Surinkti mėginiai buvo išanalizuoti atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos metodu ir atlikta viso viruso genomo seka. PGR metodu gauti rezultatai buvo lyginami su viruso išgyvenimo trukme ląstelių kultūroje.

Galiausiai autoriai nenustatė skirtumo tarp viruso gyvavimo trukmės neskiepytų ir paskiepytų nosiaryklėje – abiejose grupėse šis skaičius siekė 13 dienų. Vienintelės išimtys buvo tie, kurie anksčiau sirgo COVID-19 – jų virusas išliko aktyvus ne ilgiau kaip dešimt dienų, tam neturėjo reikšmės, ar asmuo anksčiau buvo vakcinuotas.

Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp visiškai paskiepytų ir neskiepytų dalyvių teigiamos virusinės kultūros trukmės. Tai reiškia, kad viruso gyvybingumas tiek pas vienus, tiek pas kitus buvo maždaug toks pat.

Remdamiesi gautais rezultatais, autoriai daro išvadą, kad nėra statistiškai reikšmingo koronaviruso perdavimo potencialo skirtumo tarp visiškai paskiepytų ir neskiepytų. Todėl infekcijų prevencijos ir švelninimo priemonės turi būti įgyvendinamos didelės rizikos aplinkoje – kalėjimuose, ligoninėse, slaugos namuose – nepaisant ten esančių žmonių skiepų statuso.

Mokslininkai tikisi, kad jų gauti rezultatai reikšmingai prisidės prie kovos su pandemija, ypač atsiradus naujoms, pavojingesnėms koronaviruso atmainoms.