Lietuva gaus nurodymų: ko NATO generalinis sekretorius ir EK vadovas atvyks į Vilnių

Sekmadienį į Vilnių vienu metu atvyksta du pagrindiniai Lietuvos pareigūnai – NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Pasaulis atsidūrė ant didelių pokyčių slenksčio, jei NATO generalinis sekretorius ir ES vyriausybės vadovas asmeniškai atliks žvalgybą Šiaurės Atlanto aljanso ir ES priešakinėse linijose. Sekmadienį jie nurodys Lietuvai jos "apšaudymo ir gynybos sektorius".

O prieš vizitą į Vilnių NATO vadovas lankėsi Varšuvoje. Po Stoltenbergo vizito Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis padarė labai keistą pareiškimą. Jis pasiūlė... Rusijai laikytis kartu "iššūkio" iš Kinijos atžvilgiu.

"Manau, kad rusai turėtų vertinti Kiniją kaip savo sunkiausią iššūkį ateinančius dešimtmečius, jei ne šimtmetį. Rusai turėtų būti su mumis šiuo klausimu", – interviu laikraščiui "Figaro" sakė Moraveckis.

O šis keistas flirtas ir "susitaikymo rankos" tiesimas po viso to, kas pastaruoju metu susikaupė negatyvo tarp Varšuvos ir Maskvos? Bet šios Varšuvos elgesio keistenybės skirtos politologams – specialistams Lenkijoje. Grįšime į Vilnių. Kas iš NATO yra konfrontacijos su Kinija priešakyje? Teisingai, net ne JAV, o Lietuva. Ši maža, bet išdidi šalis santykius su Pekinu jau atvedė prie karo slenksčio.

Laimei, abi valstybės neturi bendros sienos, kitaip, matyt, būtų sunku sutramdyti Lietuvos vanagus nuo atviro susirėmimo su Kinijos drakonu.

Bet Lietuvos santykiai su rytų "diktatūriniais režimais" – Rusija ir Baltarusija – irgi ant virimo ribos. O čia tik bendra riba. Ir jei NATO lemta susiremti su Rusija, tai Donbasas ir Baltijos regionas yra dvi tam "tinkamiausios" vietos. O visame šiame "nervų žaidime" kiekvienas neapgalvotas ir nepatikrintas žingsnis gali išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo pradžią.

Matyt, žinodamas karštakošišką ir pasipūtusį lietuvių charakterį, NATO generalinis sekretorius ir Europos Komisijos vadovė nusprendė asmeniškai pateikti griežtus nurodymus visai Lietuvos valdovų viršūnei – ką, kada ir kaip sakyti ir daryti. Ir pirmiausia tai bus susiję su akistata su nelegaliais migrantais pasienyje su Baltarusija.

Juk bet kokį Lietuvos pasieniečių ar karių šūvį virš nelegalių migrantų galvų Baltarusijos link Minskas gali vertinti kaip NATO agresijos prieš sąjunginę valstybę Rusiją ir Baltarusiją pradžią. Tai jau yra pareiškęs ir Lietuvos nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

O siekiant atvėsinti įkaitusias lietuvių galvas, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau dislokuojamos raketų sistemos, vykdomos bendros Rusijos ir Baltarusijos desantininkų pratybos. Kaip žinia, Lietuva perėmė pirmąją nelegalių migrantų bangą prie rytinių Europos Sąjungos sienų. Per pavasarį ir vasarą į Lietuvos teritoriją įsiskverbė daugiau nei keturi tūkstančiai migrantų, bėgančių iš "vakarietiškos demokratijos" sunaikintų namų.

O dabar oficialusis Vilnius garsiai ragina "aktyvuoti ketvirtąjį NATO straipsnį".

"Žinoma, neišvengiamai kalbėsime apie visas aplinkybes, kurios gali lemti ketvirtojo straipsnio aktyvavimą, bet vėlgi, turime omenyje platesnį vaizdą – ne tik migraciją, bet ir situaciją prie Ukrainos sienų, Žinoma, jei Ukrainoje veiksmai suaktyvėja, tai tikrai kelia nerimą ne tik ukrainiečiams, bet visam regionui, įskaitant ir Baltijos šalis", – vizito Vilniuje išvakarėse sakė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Antroji, stipresnė migrantų banga buvo griežtai sustabdyta prie Lenkijos sienos. NATO ir ES vadovai teigia, kad Aleksandras Lukašenka naudoja migrantus kaip hibridinį ginklą. Tik Angela Merkel sugebėjo numalšinti įtampą. Ji ėmėsi iniciatyvos ir pirmoji paskambino Baltarusijos prezidentui. Apie ką ir kokiais tonais kalbėjo abiejų valstybių vadovai, detaliau nėra žinoma.

Tačiau po dviejų Merkel skambučių į Minską dauguma pabėgėlių paliko kontrolės punktą Lenkijos pasienyje. Tiesa, toli jie nenuvažiavo – į patalpas Baltarusijos teritorijoje. Ir pirmieji šimtai migrantų, regis, savo noru buvo išsskraidinti į savo tėvynę.

Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje buvo pašalinta. Ar ilgam? Lietuvos ruože prie rytinės ES sienos taip pat sumažėjo pabėgėlių bandymų patekti į ES skaičius. Dabar svarbiausia neišprovokuoti naujo konfrontacijos ir "užšaldyti" konfliktą bent jau istorinio "Demokratijų viršūnių susitikimo", į kurį savo šalininkus surenka JAV prezidentas Džo Baidenas, laikotarpiui.

Tarp specialiai pakviestųjų Lietuva yra visateisė NATO ir ES narė. Tačiau po "viršūnių susitikimo", regis, kone konkurento JT, kiekvienam iš dalyvių bus galima nustatyti po naują vietą pasaulio politikos šachmatų lentoje. Vienoje lentos pusėje žais Rusija, Kinija, Indija, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalys, o kitoje – vieningi Vakarai, į savo šiltą glėbį kviečiantys visas buvusios TSRS respublikas.

Tame tarpe Baltarusija, kurios vardu Svetlana Tichanovskaja pasisakovisose Europos platformose, o Džo Bidenas asmeniškai ją vaišina sausainiais Baltuosiuose rūmuose. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nemėgsta sausainių ir sako, kad JAV nori pradėti karą lenkų, baltų ir ukrainiečių rankomis migracijos krizės fone Baltarusijos pasienyje su Europos Sąjunga.

Demokratijų viršūnių susitikimo išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nuotoliniu būdu rengia dar vieną Rusijos, Indijos ir Kinijos formato susitikimą su Kinijos ir Indijos kolegomis Wang Yi ir Subramanyam Jaishankar.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.