Seimas patvirtino naują Nacionalinio saugumo strategiją

Kaip pažymėjo KAM vadovas, nauja strategija leis užtikrinti potencialaus užpuoliko atgrasymą ir efektyvią gynybą nuo karinių, hibridinių ar kitų nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių

VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Lietuvos Seimas gruodžio 16 dieną patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją.

Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo darbo grupei vadovavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad saugumo aplinkos pokyčiai pareikalavo iš naujo įvertinti, kaip sutelktomis valstybės ir jos piliečių pastangomis užtikrinti nacionalinio saugumo interesų stiprinimą.

"Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Autoritarinės valstybės kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms. Pagrindinės grėsmės Lietuvai ateina iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos", – sakė ministras.

Atnaujintoje strategijoje išskiriami trys nacionalinio saugumo politikos prioritetai: pasirengimas valstybės gynybai, valstybės ir visuomenės atsparumo didinimas bei Lietuvos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos užtikrinimas.

"Kryptingas trijų strategijoje įtvirtinamų ramsčių plėtojimas leis užtikrinti potencialaus užpuoliko atgrasymą ir efektyvią gynybą nuo karinių, hibridinių ar kitų nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių", – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Atnaujintoje strategijoje didelis dėmesys skiriamas valstybės pasirengimo valdyti krizes stiprinimui, kritinės infrastruktūros ir sektorių atsparumo stiprinimui "nuo autoritarinių režimų įtakos".

Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Vienas iš prioritetų yra ir valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.

Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

Rusijos Federacija, reaguodama į Vakarų kaltinimus, ne kartą pareiškė, kad niekam nekelia grėsmės ir nesiruošia nieko pulti, tačiau neužsimerks prieš veiksmus, kurie gali būti pavojingi jos interesams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad dialoge su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkais Maskva reikalaus sudaryti konkrečius susitarimus, kurie užkirstų kelią bet kokiam tolesniam NATO judėjimui į rytus ir ginklų sistemų, keliančių grėsmę Rusijai, dislokavimui šalia jos teritorijos.