Seimas kitiems metams atidėjo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose klausimą

Prie vardų ir pavardžių rašymo parlamentarai sugrįš kitų metų sausio mėnesį pratęstoje Seimo sesijoje

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Antradienį Seimas nesvarstys dviejų įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui išbraukti juos iš darbotvarkės. Planuojama, kad prie vardų ir pavardžių rašymo Seimas sugrįš kitų metų sausio mėnesį pratęstoje Seimo sesijoje.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte siūloma, kad vardai ir pavardės būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, o užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nustatytos išimtys. Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Alternatyviame Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas siūlo asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose rašyti valstybine kalba. Projekte numatyta, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, o šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su lietuviška galūne arba be jos.

Taip pat siūloma nustatyti, kad užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, taip pat su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio bei tokių sutuoktinių vaikų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Nelietuviškos raidės Lietuvos pasuose

Seimas jau seniai svarsto įstatymų projektus dėl vardų ir pavardžių rašybos, naudojant raides, kurių nėra lietuvių abėcėlėje (pavyzdžiui, q, x, w).

Originalaus pavardžių įrašymo šalininkai teigia, kad projektas daro įtaką ne tik etninėms mažumoms, bet ir užsieniečių vedusių piliečių teisėms. Kritikų nuomone, tai sumenkins valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir sukels sunkumų skaitant nelietuviškas pavardes.