Baltijos šalys rengia "Rail Baltica" infrastruktūros valdymo modelį

Pranešama, kad šiame veiksmų plane išskirta dvylika pagrindinių temų, tokių kaip bendra prieiga prie infrastruktūros, apmokestinimo ir pajėgumų skyrimo sistemos ir panašiai

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Baltijos šalių suburta ekspertų grupė pristatė pirmąją "Rail Baltica" infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimo metinę ataskaitą. Praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Pažymima, kad ekspertų grupę sudaro atstovai iš AB "LTG Infra", SIA "Eiropas Dzelzcela linijas" ir OU "Rail Baltic Estonia".

"Metinėje ataskaitoje pateikiamas veiksmų plano, pagal kurį kuriamas koordinuotas naujai tiesiamos geležinkelio infrastruktūros valdymo modelis, apibendrinimas už 2021-uosius metus. Vienas iš pagrindinių tikslų tęsiant darbą kitąmet — konsultuotis su būsimais "Rail Baltica" infrastruktūros klientais tam, kad kuriamas infrastruktūros valdymo modelis atitiktų jų lūkesčius", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad šiame veiksmų plane išskirta dvylika pagrindinių temų, tokių kaip bendra prieiga prie infrastruktūros, apmokestinimo ir pajėgumų skyrimo sistemos, eismo valdymas bei saugumas ir kitos.

Pasak "LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, trys Baltijos šalys pirmą kartą įgyvendina tokio masto infrastruktūros projektą.

"Turime ne tik užtikrinti sėkmingą ir sklandų šio projekto įgyvendinimą, bet ir susiderinti veiksmus bei priemones dėl būsimo šios infrastruktūros panaudojimo efektyviausiu būdu. Kitąmet infrastruktūros valdytojų lygmenyje bus stengiamasi kuo labiau įtraukti partnerius, rinkos dalyvius ir kitas suinteresuotąsias šalis siekiant nustatyti, kaip bendra infrastruktūros valdymo, pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio sistemos padidintų traukinių eismą geležinkelio linijoje ir tai tik dar labiau išryškintų globalaus projekto "Rail Baltica“ naudas", — teigia jis.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija tęsis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Pastaruoju metu pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neatlaiko kritikos.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad "šiek tiek trupinių" "Rail Baltica" gaus iš ES, ir šie trupiniai "bus naudojami kaip įprasta — kaip korupcijos renta Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdančiajam elitui".

Jis taip pat pabrėžė, kad keleiviams nereikia "Rail Baltica", nes jiems lengviau naudotis automobilių keliais. Pasak Nosovičiaus, projektas tik glumina, o šiuo geležinkeliu nebus gabenami nei kroviniai, nei keleiviai.