Nesavarankiškas NATO placdarmas: Lietuva papasakojo apie "dezinformacijos" srautus

Anot kariuomenės analitikų, gruodį pagrindiniais taikiniais buvo NATO, santykiai su Kinija bei migracijos krizė

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Paskutinį 2021 metų mėnesį dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje erdvėje toliau kryptingai augo, pranešė respublikos kariuomenės spaudos tarnyba.

Gruodžio 1–31 d. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius "neigiamos informacinės" veiklos bruožų. Palyginti su lapkričio mėn., kuomet iš viso fiksuoti 487 "neigiamos informacinės" veiklos bruožų turintys atvejai, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Anot kariuomenės analitikų, pagrindiniais taikiniais buvo: 1) NATO dėl išaugusios įtampos Aljanso ir Rusijos santykiuose bei pastarosios šalies telkiamų karinių pajėgų prie Ukrainos sienos; 2) Lietuvos užsienio politika dėl įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija bei Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje; 3) Konstitucinių pagrindų apsauga dėl Baltarusijos sukeltos neteisėtos migracijos krizės.

Gruodžio mėn. dar stipriau nei lapkritį išaugus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, gynybos temų eskalacija priešiškoje informacinėje erdvėje viršijo net 41 proc. visų fiksuotų "neigiamos informacijos" atvejų.

"Ryškiausi įvykiai, kurie turėjo tam įtakos, buvo gruodžio pradžioje Rygoje NATO užsienio reikalų ministrų pareikšta parama Ukrainai ir nuotolinis JAV bei Rusijos prezidentų susitikimas. Buvo teigiama, kad NATO "veržimasis" į Rytus paveiks esminius Rusijos saugumo interesus, o Kijevo įtraukimas į karinę Aljanso orbitą yra šios šalies karinės asimiliacijos pradžia bei siekis Ukrainą paversti konfrontacijos tramplinu su Rusija", — teigiama pranešime.

"Negatyvi informacija" tendencingai platinta ir dėl karinių pajėgumų stiprinimo Lietuvoje. Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiški informacijos šaltiniai aktyviai reagavo į vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės "Javelin" pardavimą Lietuvai, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi L. Austin'u, bei į Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht bei kariuomenės vado Eberhard'o Zorn'o vizitus Rukloje.

"Skleista negatyvi, tendencinga informacija neva Lietuva paverčiama NATO kareivinėmis ir JAV bei Aljanso placdarmu prie Rusijos sienų. Menkintas "Javelin" sistemų efektyvumas ir pajėgumai. Teigta, kad Baltijos valstybės negali atremti plataus masto Rusijos invazijos", — sakoma pranešime.

Didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos ir Kinijos santykiams. Pranešama, kad komunikuojant Lietuvos santykių temą, Kinijos informaciniai šaltiniai toliau smerkė Lietuvos laikyseną dėl Taivano atstovybės atidarymo kaip tariamą separatizmo rėmimą.

"Buvo siekiama per Lietuvos pavyzdį atgrasyti kitas pasaulio šalis sekti mūsų valstybės pėdomis, grasinta ekonominiais nuostoliais. Teigta, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė, ir reikalauta, kad NATO ir ES imtųsi priemonių politiniams mūsų šalies sprendimams paveikti, o JAV neva yra "vienašalių sankcijų ir prievartinės diplomatijos šeimininkas", — teigiama kariuomenės pranešime.

Taip pat pažymėta, kad neigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimą skatino Baltarusijos režimo ir Rusijos pareigūnų bei politikų pareiškimai, aktyviai transliuoti Baltarusijos ir Rusijos valstybiniuose informaciniuose šaltiniuose.

"Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, kalbėdami apie neteisėtą migraciją Baltarusijos pasienyje, gruodžio mėnesį ne vien neigiamai atsiliepė apie Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, bet ir aktyviai šmeižė Europos Sąjungą bei NATO", — rašo Lietuvos kariuomenė.

Pasak Lietuvos kariuomenės, gynybos, Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei neteisėtos migracijos temų eskalacija siekta daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe ir menkinti šalies narystę NATO.

Lietuvos valstybinėse institucijose neretai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "Rusijos programišiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nerasta.

Be to, Baltijos šalių valdžios nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidos darbui. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Vilniaus, Rygos ir Talino veiksmuose aiškiai matomi koordinavimo požymiai, o žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų partnerių kaltinimai nepagrįsti.