Ekspertas iš JAV paaiškino, kokią grėsmę kelia į NATO patekusios Baltijos šalys

© DepositphotosBaltijos šalys
Baltijos šalys - Sputnik Lietuva, 1920, 18.01.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Karinių pajėgumų požiūriu Baltijos šalys turi mažai ką pasiūlyti, o santykiai su jomis rizikingi, mano ekspertas
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Kai kurie vadinamieji JAV sąjungininkai gali įtraukti Vašingtoną į nereikalingus karinius susirėmimus, rašo Cato instituto vyresnysis bendradarbis Tedas Galenas Carpenteris straipsnyje, skirtame "The National Interest".
Jo nuomone, tuometinio prezidento Džordžo Bušo jaunesniojo sprendimas paremti Baltijos šalių prašymus dėl narystės NATO buvo ir išlieka itin provokuojamas Rusijai. Jis pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių būdų sumažinti ginkluotų susirėmimų tarp didžiųjų valstybių grėsmę yra parodyti abipusę pagarbą atitinkamoms savo įtakos sferoms, tačiau Vašingtonas ne kartą pažeidė šį principą, skatindamas NATO plėstis iki Rusijos sienų.
"Pavojingiausias žingsnis šiame procese buvo Baltijos valstybių įstojimas 2004 metais. Kaip ir vėlesnio mažųjų Balkanų šalių įstojimo į NATO atveju, trys Baltijos šalys turi mažai ką pasiūlyti karinių pajėgumų atžvilgiu", — sakoma pranešime.
Straipsnio autorius mano, kad karinio konflikto tarp NATO ir Rusijos Federacijos atveju visų trijų šalių karių skaičius neturės didelės reikšmės.
Военные учения Железный волк 2021 II (Gelezinis Vilkas 2021 II) - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
Estijos prezidentas ragina plėsti NATO
Be to, jis pažymėjo, kad Estijoje ir Latvijoje vis dar yra nemaža rusakalbių mažuma, kuri, kaip Maskva ne kartą pareiškė, yra diskriminuojama. Carpenteris pabrėžė, kad dėl to santykiai tarp Rusijos Federacijos ir buvusių TSRS šalių išlieka įtempti.
Be to, Vašingtono sąjungininkai Baltijos šalyse konfliktuoja su Baltarusija.
"Dėl savo dydžio ir padėties Baltijos valstybės nėra patikimas strateginis išteklius JAV. Iš tikrųjų jos būtų beveik bejėgės, jei Rusija imtųsi karinių veiksmų prieš jas. 2016 metų RAND tyrimas padarė išvadą, kad Rusijos puolimas pažeis jų gynybą per tris dienas. Tokios šalys jokia prasminga prasme nėra JAV "sąjungininkės", — rašoma leidinyje.
Vašingtono globėjiški santykiai su Baltijos valstybėmis yra rizikingi, o JAV lyderiai elgėsi neprotingai, reikalaudami įtraukti jas į NATO, sakė Carpenteris.
Gruodį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė Rusijos susitarimų dėl saugumo garantijų, kurių Maskva tikisi iš Vašingtono ir NATO, projektus. Be kita ko, dokumentuose numatyta atsisakyti išplėsti Vakarų bloką į rytus, atsisakyti priimti Ukrainą, taip pat nustatyti apribojimus puolamųjų ginklų, ypač branduolinių, dislokavimui.
Taip pat šiuos klausimus aptarė Rusijos Federacijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Džo Baidenas. Rusijos vadovas ne kartą ragino juos tinkamai įforminti, nes žodiniai įsipareigojimai, kuriuos Vakarai anksčiau prisiėmė, niekada nebuvo įvykdyti.
Baltijos šalys nuolatos kalba apie "Rusijos grėsmę", kuri esą reikalauja kuo daugiau išlaidų karinei technikai, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su NATO šalimis ir aktyviai dalyvauti pratybose. Maskva ne kartą deklaravo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti.
Vyras prie kompiuterio - Sputnik Lietuva, 1920, 11.01.2022
Nesavarankiškas NATO placdarmas: Lietuva papasakojo apie "dezinformacijos" srautus
Naujienų srautas
0