Bloga Rusija, tu duodi mažai dujų: politikai Lietuvoje ir ES nuvargino patys save

Dujotiekis - Sputnik Lietuva, 1920, 20.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Europos Komisija (EK) nusprendė, kad dujų ir atominės energijos naudojimas neprieštarauja "žaliam" kursui. Kaip vertinti tokį žingsnį?
Viena vertus, tai labai logiškas sprendimas. Ekologiška energetika yra pozityvus dalykas, tačiau reikia suprasti, kad prie jos negalima pereiti per vieną dieną — dujų kainų krizė Europoje ir energetinis kolapsas Teksase praeitais metais akivaizdžiai parodė, kad pasauliui dar reikalingas iškastinis kuras (jau nekalbant apie tai, kad Prancūzija negali sau leisti ir nenori uždarinėti savo atominių elektrinių). Kitaip tariant, šiuo atveju būtinas nuoseklus pereinamasis laikotarpis, o ne šoko terapija.
Estijos premjerė Kaja Kallas - Sputnik Lietuva, 1920, 19.01.2022
Energetika
Estijos premjerė "nurodė" Rusijai, kiek dujų reikia geram Europos gyvenimui
Kaip pavyzdį galima pateikti sunkiojo krovininio transporto dekarbonizaciją. Šiame sektoriuje jau yra elektra ir vandeniliu varomų sunkvežimių Tačiau didesnę vilkikų parko dalį pasaulyje vis dar sudaro dyzeliniai automobiliai, kurie greitai neišnyks, nes kol kas efektyviausiai gabena krovinius. O keisti juos pradeda pirmiausiai dujiniai analogai (tame tarpe dėl šio kuro ir jo pildymo infrastruktūros prieinamumo).
Pažymėtina, kad EK iniciatyvai dar turi pritarti ES valstybės ir Europos Parlamentas. Paprastai ji viską suderina iki oficialaus sprendimo, kad nebūtų papildomų ginčų, bet, pavyzdžiui, Austrija žada kreiptis į teismą. Nepatenkinti ir Vokietijos "žalieji", kurie sveikina atominių elektrinių šalyje uždarymą.
Šiame kontekste kyla klausimas — nejaugi oponentai nesupranta, kad tik vėjas ir saulė artimisusiu metu negalės užtikrinti sėkmingo europinės ekonomikos funkcionavimo? Manytina, kad supranta, bet yra keli momentai, kurie neleidžia jiems elgtis adekvačiai.
Pirma, jeigu "žalieji" pritartų dujų ir atominės energetikos "reabilitacijai", jie prarastų savo politinį veidą rinkėjų akyse. Antra, jeigu dujos yra gerai, dingsta viena iš priežasčių kritikuoti dujotiekį "Nord Strea-2", ką pastoviai daro Vokietijos užsienio reikalų ministrė, "žaliųjų" lyderė Annalena Baerbock.
Vožtuvas ant dujotiekio, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 17.01.2022
"Gazprom" neužsakė pajėgumų dujų tranzitui per Lenkiją ir Ukrainą
Ir dar įdomus sutapimas — neseniai JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Nuland (priklausanti "vanagų" stovyklai, kalbant apie Vakarų santykius su Rusija) atvirai pareiškė, kad dabar Amerika dirba su vokiečiais ir ES, siekdama sulėtinti šio dujotiekio sertifikavimą. Tai kieno interesus gina Europos (ypač Vokietijos) "žalieji"?
Trumpai sakant, ES energetika — sveiko proto ir didelės tiek vidinės, tiek tarptautinės politikos, kuri trukdo europiečiams elgtis pragmatiškai, priešprieša. Rezultatas — energetinių kainų krizė: "gaisras", kurį tenka gesinti, nors jo galima buvo išvengti. Ir toli gražu ne faktas, kad galiausiai Europoje nugalės sveikas protas, o ne ekonomiškai kenksminga politika.
Lietuvos energetinis elgesys yra šios situacijos blogesnė kopija. Nuoseklumo jame dar mažiau. Pavyzdžiui, Rusija yra "priešas", ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje buvo įsigytas tam, kad sumažėtų šalies energetinė priklausomybė nuo Maskvos. Baigėsi viskas tuo, kad dabar perkamos ir tradicinės, ir suskystintos rusiškos dujos.
Dar vienas "priešas" yra Baltarusija, iš kurios negalima pirkti pigios elektros. Reiškia dujas iš "blogos" Rusijos pirkti galima, o elektrą iš "blogos" Baltarusijos negalima.
Dujų gavyba - Sputnik Lietuva, 1920, 12.01.2022
Energetika
Ekspertai prognozuoja, kad padidės Vokietijos priklausomybė nuo "Gazprom"
Ir apskritai — kas nors gali paaiškinti, kokie yra Lietuvos energetinės politikos prioritetai: perėjimas prie vėjo ir saulės energijos ir biokuro ar dujos (juk bus išpirktas SGD terminalas ir neseniai baigta Lietuvą su Lenkija jungiančio dujotiekio statyba)? O dar šalies prezidentas pasakė, kad galima pagalvoti apie mažos atominės elektrinės projektą.
Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje trūksta adekvataus požiūrio į energetinį saugumą — paprastai tariant, tiek viena, tiek kita tiksliai nežino, ko nori šioje srityje. Papildomai reikalą komplikuoja energetinių santykių politizavimas.
Galiausiai neadekvatūs planai susiduria su žiauria tikrove (pigios energijos trūkumu), ir tenka imtis veiksmų, kurie sunkiai derinasi su prieš tai deklaruotais politiniais tikslais. Rezultatas — visiškas susipainiojimas ir problemos, kurios pirmiausiai gula ne ant "protingų" politikų, o ant "kvailų" vartotojų pečių.
Baigiant, norisi pacituoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2010 m., kalbėdamas su Vokietijos verslininkais, pasakė: "Aš iš viso nesuprantu, ką jūs deginsite? Dujų nenorite, atominės energetikos nevystote — malkas deginsite? Bet malkos irgi Sibire". Praėjo dvylika metų...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Амурский ГПЗ - предприятие ПАО Газпром, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 10.01.2022
Energetika
Ne tik "Nord Stream". Ką dar su užmoju kuria Rusija
Naujienų srautas
0