Pirmą kartą atrasta juodoji skylė, kurioje gimsta žvaigždės

Hablo kosminis teleskopas aptiko žvaigždes formuojančią juodąją skylę

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Hablo kosminio teleskopo vaizde astronomai pamatė karštų dujų tiltą, jungiantį juodąją skylę nykštukinės galaktikos Henize 2-10 centre ir netoliese esančią žvaigždžių formavimosi sritį. Duomenys apie dujų nutekėjimo iš juodosios skylės greitį ir žvaigždžių amžių rodo priežastinį ryšį tarp jų. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale "Nature".

Juodosios skylės paprastai pristatomos kaip visatos monstrai, suplėšantys artėjančias žvaigždes ir įtraukiančios jų medžiagą. Habloteleskopo pateikti duomenys rodo juodąją skylę galaktikos Henize 2-10 centre naujoje šviesoje. Ji ne slopina, o skatina žvaigždžių formavimąsi aplink save. Hablo vaizdai ir spektroskopijos rezultatai rodo dujų nutekėjimą iš juodosios skylės į ryškių žvaigždžių gimimo sritį.

Nykštukinė galaktika Henize 2-10 yra už 30 milijonų šviesmečių pietiniame Pyxid žvaigždyne. Jame žvaigždžių yra maždaug dešimt kartų mažiau nei Paukščių Take, o centre — didžiulė juodoji skylė. Šiuo atžvilgiu prieš dešimt metų ši maža galaktika jau buvo astronomų dėmesio centre, diskutuojant apie masyvių juodųjų skylių susidarymo galimybę neproporcingai mažų galaktikų viduje.

"Nuo pat pradžių buvo aišku, kad Henize 2-10 vyksta kažkas neįprasto. Dabar Hablas pateikė aiškų vaizdą apie ryšį tarp juodosios skylės ir kaimyninio žvaigždžių formavimosi regiono", — NASA pranešime spaudai cituojama viena iš tyrimo autorių Amy Raines iš Montanos valstijos universiteto.

Nykštukinės galaktikos Henize 2-10 centrinio regiono žvaigždės sprogimo vaizdas rodo karštų dujų nutekėjimą arba tiltą, jungiantį didžiulę galaktikos juodąją skylę ir žvaigždžių formavimosi sritį, esančią už 230 šviesmečių.

Mokslininkai mano, kad prieš kelis milijonus metų karštų dujų srautas atsitrenkė į tankų dujų debesį ir pasklido "kaip vanduo iš žarnos atsitrenkęs į purvo kauburėlį". Jaunų žvaigždžių spiečiai dabar išsirikiuoja statmenai tėkmei ir žymi jos kelią. Spektroskopijos duomenys rodo, kad dujų srautas judėjo maždaug 1,6 milijono kilometrų per valandą greičiu.

"Henize 2-10 yra pakankamai arti, tik už 30 milijonų šviesmečių, kad Hablas galėtų labai aiškiai užfiksuoti vaizdus ir spektroskopinius juodosios skylės ištekėjimo įrodymus. Nustebino tai, kad užuot slopinusi žvaigždžių formavimąsi, juodoji skylė suaktyvina naujų žvaigždžių gimimas", — sakė tyrimo vadovas Zachary Schutte.

Autoriai pastebi, kad didesnėse galaktikose dažniausiai stebimas priešingas efektas — į juodąją skylę patenkančią medžiagą aplinkiniai magnetiniai laukai nuneša, suformuojant liepsnojančius plazmos čiurkšles — judančias artimu šviesos greičiui greičiu. Dujų debesys, esantys čiurkšlių kelyje, įkaista virš galimo žvaigždžių susidarymo ribos. Tačiau Henize 2-10 ne tokios masyvios juodosios skylės ir jos švelnesnio ištekėjimo atveju dujos suspaudžiamos tiek, kad suaktyvėtų naujų žvaigždžių formavimasis.