Baltijos šalys ragina NATO nenusileisti Rusijos reikalavimams ir stiprinti pajėgumus

Tuo pačiu prie pateiktų raginimų prisidėjo ir kaimyninė Lenkija

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkų iniciatyva trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentarai laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenberą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad tuo pačiu kreiptąsi buvo ir į NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Džeraldą Konolį (Gerald E. Connolly) ir NATO šalių parlamentų komitetus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką.

"Laiške Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų komitetų pirmininkai ragina Aljansą išlikti vieningu augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje ir nepasiduoti jos grasinimams. Gruodžio mėn. Rusija pateikė ultimatyvius reikalavimus ir telkia dideles karines pajėgas prie Ukrainos sienų, reikalaudama Jungtinių Amerikos Valstijų ir Aljanso garantijų, kad NATO niekada nepriims jokių naujų narių iš posovietinės erdvės", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu laiškė teigiama, kad Rusijos reikalavimai Aljansui prieštarauja valstybių apsisprendimo teisei ir NATO atvirų durų politikos principui.

"Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės turi teisę pačios pasirinkti savo saugumo kryptį, ir nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą. Rusijos reikalavimai reiškia ne ką kita, kaip siekį sugrąžinti laikus, kuomet Europa buvo dalijama į didžiųjų valstybių įtakos sferas", — sako URK pirmininkė Laima Andrikienė.

Taip pat šiame laiške akcentuojama, kad Aljanso narių saugumas yra nedalomas, o Baltijos valstybių ir Lenkijos apginamumas negali būti siejamas su Rusijos veiksmais prie Ukrainos sienos.

Pasak NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, NATO saugumo garantijų erdvė yra vientisa, vienodai ginama ir nedaloma į jokias zonas ar linijas, nes tai yra vienas esminių NATO principų. Rusijos reikalavimai apriboti Aljanso gynybai būtinus pajėgumus yra nepriimtini. "Laiške raginame stiprinti NATO atgrasymo pajėgumus, nes atgrasymas yra pigesnis už gynybą", — pabrėžia jis.

Pastaruoju metu Vakaruose ir Kijeve kalbama apie neva galimą Rusijos "įsiveržimą" į Ukrainą. RF prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas tokius pareiškimus pavadino tuščiu ir nepagrįstu įtampos eskalavimu. Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad NATO žino, jog Maskva nieko nepuls, o blokas tokia retorika siekia sutelkti kuo daugiau karinės ir ginkluotės prie Rusijos Federacijos sienų.