Amerika susimąstė apie pagrindinius rusų klausimus

Istorija klostėsi taip: susikirto du Amerikos laikraščiai – "The New York Times" ir "The Washington Examiner"

Iš pradžių "The New York Times" darė, ką norėjo: sufabrikavo klastotę prieš respublikonų prezidentą Donaldą Trampą apie jo "ryšius su Rusija" (nepavyko). Tada tas pats laikraštis pradėjo respublikonų Amerikos sugriovimo kompaniją, išradęs projektą (nuolatinę rubriką) "1619". Tai yra publikacijų srautas apie tai, kad tikroji Amerikos istorija prasideda tuo, kad nurodytu metu ten pasirodo pirmasis vergas negras ir visos šalies vertybės iš pradžių yra rasistinės ir gėdingos.

Ir tada, tai yra dabar, kitas laikraštis – "The Washington Examiner" – pradėjo atsakomąją kampaniją — nuolatinę rubriką "Atkurti Ameriką": demokratai griauna šalį, mes ją atkursime.

Kol kas viskas paprasta ir aišku. Bet yra detalių ir smulkmenų.

Šio leidinio vyriausiasis redaktorius Hugo Gurdonas puikiai paaiškina, kas kaltas, tai yra, kaip demokratai griauna Ameriką. Gurdonas dabar garsėja savo iniciatyva, o štai jo nuostabi nauja idėja apie demokratinę pasaulėžiūrą – "triumfuojantis elitizmas kartu su klaidingais lygybės reikalavimais". Gera jo mintis apie tai, kad iš tikrųjų Amerikos griovėjai yra mažuma, tačiau jie aiškina amerikiečiams, kad viskas atvirkščiai. Todėl vienas iš projekto "Atkurti Ameriką" tikslų yra parodyti milijonams tų, kurie nesutinka su griovėjais, kad jų pusėje iš tikrųjų yra jėga ir dauguma.

Ir visa tai labai suprantama: apskritai visas JAV dešinysis flangas puikiai ir senai formuluoja savo "kas kaltas". Tame pačiame "The Washington Examiner" 2020 metų vasarą pasirodė susimąstyti skatinantis straipsnis: ką darytumėte, jei norėtumetė sunaikinti Ameriką? Šį klausimą uždavė Gary'is Bauer'is, organizacijos "Amerikos vertybės" prezidentas. Taigi, pirmas dalykas, jo nuomone, kurio imsitės — tai perimsite švietimo sistemos kontrolę ir itikinsite vaikus, kad jie gyvena blogoje šalyje. Po to sugriausite policijos, kariuomenės ir teisėsaugos institucijų darbą. Išnaudosite visas galimybes suskirstyti žmones pagal rasę, religiją ir klases. Sukelsite pasipiktinimą, nesvarbu, kokia pažanga buvo padaryta siekiant rasinio susitaikymo ir lygių galimybių.

Be to, jūs pultumėte bažnyčias, paverstumėte žiniasklaidą "progresyvaus" mąstymo propagandiniu svertu, kur objektyvi tiesa nebesvarbi. Sugriautumėte patį Amerikos pamatą — šeimą — ir elgtumėtės taip, tarsi vyrai būtų nereikalingi vaikų auginimui. Tai va, sako autorius, visa tai per pastaruosius 50 metų padarė "kultūrinė ir politinė kairė".

Na, viskas teisinga. Ir kažkas čia yra pažįstamo iš netolimos Rusijos praeities. Tačiau kartojame, "kas kaltas" – tai paprasta. O kaip su "ką daryti": konkrečiai ir papunkčiui? Ir tada paaiškėja, kad Hugo Gurdonas neturi daug ką pasakyti šia tema. Jo laikraščio projektas skirtas pradėti procesą, leisti visiems kalbėti ir palaipsniui sukurti kažką panašaus į nacionalinę atgimimo ideologiją.

Nereikia nė sakyti, kad dešiniojo flango žiniasklaida yra užsiėmusi ta pačia veikla, tačiau kol kas rezultatas — tik bendra mintis apie tai, kad toliau nėra kur judėti. Respublikonų partija neturi aiškios programos, kaip atgaivinti tikrąją Ameriką, ir pastebime, kad Donaldo Trampo administracija per savo ketverius metus taip pat veikė labiau intuityviai, o ne pagal aiškią schemą.

O dabar apie leidinio, kuris įtrauktas į šias lenktynes, ypatybes. Dešiniajame flange yra dešinės žmonės, bet yra ir dar daugiau dešinės, ir tai yra "The Washington Examiner".

Pora pavyzdžių. Štai neseniai šiame leidine pasirodžiusi publikacija apie tai, kad Rusija juokiasi iš prezidento Džo Baideno: per rinkimų kampaniją šis "atvirai demonstravo savo pyktį" Maskvos atžvilgiu, o dabar neleistinai sušvelnėjo. Arba: "Žvalgyboje ir Kapitolijaus kalvoje auga įtarimai, kad Rusija niekšiškai puola amerikiečius. Konkrečiai, žvalgyba tiria tikslines radijo dažnių atakas (dar žinomas kaip "mikrobanginius") prieš JAV vyriausybės užsienio politikos ar nacionalinio saugumo darbuotojų nervų sistemą".

Ir vėl apie šią seną nesąmonę? Taip, ir vėl. "Valstybės departamento ir CŽV pareigūnai naujai atidarytoje ambasadoje Havanoje, Kuboje, skundėsi keistais simptomais: spengimu ausyse, pykinimu, galvos svaigimu ir net kraujavimu iš nosies. Apie panašius incidentus amerikiečių darbuotojai praneša visame pasaulyje nuo 2016 m., taip pat Rytų šalyse, Europoje, Kinijoje ir net Vašingtone. Ir tai negali būti toleruojama, "jei už šių atakų tikrai stovi Rusija, jų rimtumas ir mastas suteikia pagrindo laikyti juos kariniais veiksmais".

Ir jei tai karas, net jei Rusijos gyventojai norėtų sekti diskusiją "The Washington Examiner" ir išsiaiškinti šį klausimą, kelias ten uždarytas. Internetas praneša: prie šios brangios informacijos nėra prieigos iš Rusijos. Turbūt esmė ta, kad joks rusas neturėtų turėti šanso sužinoti planą grąžinti Ameriką į normalumą, kitaip sužlugdys šį planą ir šalis iš naujo neatsikurs.

Apskritai jau aišku, koks reiškinys mūsų laukia. Pastaruoju metu ekspertams dažnai kyla klausimas: kokiais metais JAV dabar gyvena TSRS–Rusijos skalėje? Atrodo, 90-ųjų pradžioje.

Pas mus irgi taip buvo. Krūva itin patriotiškos krypties publikacijų, kurios uoliai pavertė žodį "patriotas" keiksmažodžiu. Nors tokio mąstymo žmonės be jokios abejonės buvo ir liko patriotai. Tame flange ir mūsų žiniasklaidoje buvo visko: ir tyrimų apie JAV "klimato ginklą", ir dejonių dėl žlugusių vertybių (sovietinių ir ikisovietinių), ir įrodymų, kad stalininių represijų apskritai nebuvo. Skaityti šį laukinį mišinį buvo ir baisu, ir apgailėtina. Dabar dalies tų leidinių nebėra, kita dalis tapo protingesnė. Bet tikriausiai Rusija turėjo tai išgyventi.

Štai ir amerikiečiai dabar eina šį kelią.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.