Šarknickas prašo prezidento "neišduoti" lietuvių kalbos

"Valstietis" pažymėjo, kad lietuvių kalba — tai vertybinis valstybės istorijos ir nacionalinio saugumo garantas ir turi būti saugoma

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Robertas Šarknickas kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu atsisakyti keisti vardų ir pavardžių rašybą oficialiuose dokumentuose. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Ar kas būtų galėjęs pagalvoti, dėl ko taip stipriai išdainavę laisvę, išduosime savo raides ir priimsime svetimas, taip sukurdami sąlygas ateityje mutuoti lietuvių kalbai. Tiesa, jau lenkų spauda rašo apie kitas derybas dėl lenkiškų raidžių pase. Ką gi, Pandoros skrynia atidaryta. Bet ją uždaryti turite visas galimybes, gerb. Prezidente Gitanai Nausėda, remdamasis duota priesaika Konstitucijai", — teigiama pranešime.

Politikas priminė, kad prieš kelerius metus Lietuvos gyventojai surinko per septyniasdešimt tūkstančių parašų, įrodančių, kad Lietuvos žmonės nori turėti savo originalią lietuvių kalbą.

"Dabar labai madinga kalbėti, kad turime būti modernūs. Aš irgi už tai, bet būdami modernūs turime turėti savigarbos saugoti tai, kas buvo sunkiai iškovota, užauginta. Esame maža tauta su didinga istorija. Istorijos pamokos yra skaudžios. Negalime lengvabūdiškai vaikytis tariamo modernumo, atsisakant savo bruožų", — teigė Šarknickas.

Jis pažymėjo, kad lietuvių kalba — tai vertybinis valstybės istorijos, garbės ir nacionalinio saugumo, etninės kilmės ir kalbos originalus garantas, ir, nepaisant to, kad dabar dalis piliečių patiria nepatogumų dėl svetimų pavardžių rašybos, kalba turi būti saugoma.

"Lietuvių abėcėlė turi trisdešimt dvi raides kaip ir žmogus burnoje – trisdešimt du dantis. Pabandykite įdėti tris svetimus dantis tarp esančių trisdešimt dviejų – turbūt niekaip. Bet yra variantas: galima išmušti tris ir įdėti kitus. Tik klausimas, koks bus rezultatas? Ar po dešimt, dvidešimt metų neatsiras dar kitos raidės, kol nebeliks nė vienos mūsų? Ar nereikės mušti kitų dantų? Būkime modernūs išsaugodami savo istoriją, etninę kilmę, lietuvių kalbą – tuo ir būsime įdomūs pasauliui kaip iki šiol. Būkime tokie kaip modernūs prancūzai, islandai, danai ir kt., kurie nė už ką nesutiks kalboje leisti svetimų raidžių – tai yra tautos tapatybė", — įsitikinęs politikas.

Šarknickas pažymėjo, kad Nausėda turi visas konstitucines galias nepasirašyti priimto įstatymo projekto. Pasak jo, Seimo sprendimas sutrypė ne tik Konstituciją, bet ir žmonių pasitikėjimą politikais, kurie "spaudė mygtukus ne Lietuvos naudai, o dėl kažkokių blizgučių, patogumo, modernumo".

Praėjusią savaitę Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Teisės aktas įsigalios gegužės 1 dieną, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.