Lietuvos darbo rinką užpildė darbuotojai iš trečiųjų šalių

Daugiausiai leidimų dirbti Lietuvoje gavo Baltarusijos, Ukrainos ir Kirgizijos piliečiai

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Pernai Lietuvos darbo rinka pasipildė keturis kartus didesniu darbuotojų skaičiumi iš trečiųjų šalių, praneša Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 31 tūkst. trečiųjų šalių piliečių atitinkamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvoje (2020 m. – 7,4 tūkst.). Didžioji dauguma – 19,6 tūkst. leidimai dirbti ir beveik 11,4 tūkst. sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams.

Geografija užsieniečių, atvykusių dirbti į Lietuvą, tapo gerokai įvairesnė. Pernai į Lietuvą atvyko svetimšaliai iš 51 valstybės, tuo tarpu anksčiau trečiųjų šalių piliečių žemėlapis aprėpė 31 šalį.

"Mastai pasikeitė ne tik pagal išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių. Kardinaliai keitėsi norinčių dirbti mūsų šalyje tautybių spektras. Stebime labai įvairialypę valstybių, kurių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje, situaciją. Žemėlapis valstybių, kurių piliečiams prašyta leidimų dirbti, išsiplėtė beveik dvigubai. Į mūsų šalį atvykti dirbti nepabūgo tolimų ir egzotinių šalių gyventojai", – komentavo Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Daugiausiai leidimų dirbti išduota Baltarusijos (7 172), Ukrainos (6 796), Kirgizijos (1 246), Uzbekistano (961), Rusijos (923) ir Tadžikistano (608) piliečiams.

Pagal išduotus leidimus dirbti ir priimtus sprendimus savo skaičiumi Ukrainos piliečiai dar 2020 metais lenkė visas kitas šalis – net 60 proc. atvykusių į Lietuvą buvo šios šalies gyventojai, baltarusių sudarė 21 proc. Tačiau 2021 metais Baltarusijos piliečiai jau sudarė 40 proc., o Ukrainos – 37 proc.

Net 85 proc. pernai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėms, pramonės – 8 proc., statybos – 6 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 1 proc. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams išduota daugiausiai – 70 proc. leidimų dirbti. Virėjai sudarė 4 proc., pakavimo įrangos operatoriai ir elektromonteriai – po 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus.

Darbo rinka pernai daugiausiai pasipildė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (21 713) ir virėjais (1 276), taip pat pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, staliais, mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, vairuotojais ekspeditoriais, plataus profilio statybininkais, kepėjais, logistikos specialistais [vadybininkais], pardavimo vadybininkais, maisto pusgaminių ruošėjais, elektrikais.

"Pasibaigus kvotai paslaugų sektoriuje pernai gegužę, transporto įmonės dėl trūkstamų vežėjų kreipėsi į Užimtumo tarnybą prašydamos išduoti leidimus dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Vežėjų poreikis labiausiai išaugino išduotų trūkstamai darbo jėgai dokumentų skaičių", – sakė Varnaitė.

Aukštos kvalifikacijos specialistams sprendimų dirbti pernai priimta 3,4 karto daugiau nei 2020 metais. Jie atvyko iš 22 šalių. Tai – projektų vadovai, rinkodaros specialistai, verslo paslaugų, pardavimo, produkto vadybininkai, finansų analitikai, teisininkai, personalo specialistai, gydytojai odontologai, verslo konsultantai ir kt. Pagal pilietybę daugiausia suteikta galimybių dirbti Baltarusijos (125), Rusijos (53) ir Ukrainos (26) piliečiams.