Europos apvogimas: amerikiečiai apiplėšia savo sąjungininkus

"Tu mane apgavai, tu mane apvylei", — galėjo sudainuoti Džo Baidenas, su liūdesiu žiūrėdamas į Rytų Europos žemėlapį. Ne, Rusija vėl nestojo į karą. Negana to — Ukraina taip pat apvylė

Vladimiras Zelenskis padvejojo, panerimavo, pasikalbėjo su Baidenu telefonu, paprašė jo neeskaluoti, pranešė, kad į Ukrainą iš tikrųjų niekas nesiveržia. Apskritai aukščiausiu lygiu suvaidino savo seną komedijos eskizą "Lenia eina į karą", kuriame caras Leonidas, žinoma, neina į jokį karą ir lieka namuose su mama.

Tačiau nuostabu yra tai, kad JAV propaganda viso to net nepastebėjo. Jų paslaptingame informaciniame lauke, kuris jau seniai nustojo liestis su realybe, Rusija kariauja su Ukraina kažkur nuo praėjusių metų rugsėjo. Jau beveik pusę metų Rusija vis veržiasi ir veržiasi. Ukraina vis priešinasi ir priešinasi. Tuo tarpu Amerika pirmąją sulaiko, o antrąją palaiko. Ir taip be galo.

Dar sovietų amerikonistai stebėjosi JAV "militaristinės propagandos svaiguliu". Ir tada partneriai puikiai mokėjo suvaidinti pykčio priepuolius, pagal šį parametrą esame pasmerkti jiems pralaimėti. Tačiau šiandieninis Amerikos apsvaigimas skiriasi stebėtinu alternatyvų neturėjimu. Kur visi pacifistai, kur dingo nesuskaičiuojama daugybė kovotojų už taiką, ar tikrai visiems vienodai?

Atrodo, kad tik "Fox News" galima išgirsti atsargius įspėjimus "kad tik nebūtų karo" stiliumi. Tačiau amerikiečių "demšiza" (demokratinė šizofrenija) jau grasina linčiuoti laidos vedėją Takerį Karlsoną (Tucker Carlson) už tai, kad jis bando visus šiek tiek nuraminti.

Tuo tarpu situacija atrodo daug pavojingiau nei Šaltojo karo metais. Tačiau skambus Amerikos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priemonių choras slopina bet kokį proto balsą, bet kokį bandymą atitraukti pasaulį nuo bedugnės krašto. Iš kur toks užsispyrimas?

Reikalas tas, kad prisidengiant šia įspūdinga isterija uždirbami labai dideli pinigai. Ir jie, kaip žinoma, mėgsta tylą. Todėl melagingos žiniasklaidos priemonės kelia triukšmą apie Ukrainą, bet mieliau tyli apie tuos, kurie užsidirba šia tema.

Karas kažkur ten, pasaulio pakraštyje — tai idealus būdas Amerikos verslininkams maitintis iš valstybės biudžeto. Paimkite Afganistaną. Tik oficialiai į šią bedugnę buvo sukištas trilijonas dolerių. Pačių amerikiečių vertinimais, geriausiu atveju trys ar keturi procentai pasiekė daug kenčiančius Afganistano žmones. Visa kita atsidūrė Pentagono rangovų kišenėse.

Tačiau visai nebūtina įsitraukti į kažkokius realius karinius veiksmus. Pinigus galima gauti ir pasidalinti daug lengviau. Oligarchų valdoma žiniasklaida kelia triukšmą dėl agresyvios Rusijos. Pentagonas didina biudžetą. Oligarchai kaip rangovai paima milijardus biudžeto. Pigu ir pikta.

Po rugsėjo 11 d. JAV Gynybos departamentas išplėtojo platų verslą su privačiais rangovais. Šiandien geriausios mūsų laikų įmonės kovoja dėl karinių vyriausybės užsakymų. Per pastaruosius dvidešimt metų jie sėkmingai įsisavino beveik 4,5 trilijono dolerių.

Iš Pentagono pinigų sukurtas Silicio slėnis ir šiandien iš ten gauna milijardų dolerių finansinius įnašus. Visam likusiam pasauliui IT įmonės yra nesuinteresuotų mokslinių tyrimų, nepriklausomybės ir pažangos simbolis. Iš tikrųjų jos uoliai tarnauja Amerikos kariniam-pramoniniam kompleksui ir žvalgybai, tai yra vienas pagrindinių jų pajamų šaltinių.

"Google" savininkas Erikas Šmitas (Eric Schmidt) daugiau nei dešimtmetį parduoda JAV kariuomenei įvairius superginklus dirbtinio intelekto pagrindu. "Palantir" JAV kariams sukuria automatizuotą žvalgybos informacijos rinkimo, apdorojimo ir platinimo sistemą. "Microsoft" tiekia armijai papildytosios realybės įrenginius.

Ką tik IT gigantai susitiko kautynėse dėl daug milijardų dolerių vertės kontrakto su Pentagonu dėl "debesų duomenų" saugojimo. Laimėjo "Microsoft", bet "Amazon" savininkas Džefas Bezosas nesutinka ir paduoda ieškinį. Nieko keisto — ant kortos dešimt milijardų dolerių.

Nenuostabu, kad visi IT oligarchams priklausantys socialiniai tinklai, žiniasklaida ir platformos nenuilstamai kala miestiečiams į galvą idėją apie agresyvią Rusiją, kuri nuolat kažkur įsiveržia. Jei šis informacinis triukšmas nurims, oligarchai bus ekskomunikuoti iš šėryklos.

"Nežinau, ką jūs ten vadinate mūsų konfliktu su Kinija ir Rusija... Sakyčiau, kad mes kariaujame su jais", — su patenkinimu pažymi Maiklas Braunas (Michael Brown), buvusi Silicio slėnio žvaigždė ir dabartinis JAV Gynybos departamento Gynybos inovacijų skyriaus direktorius.

Virtualus "karas" tarp Rusijos ir Ukrainos — tai natūrali priemonė gelbėti Amerikos ekonomiką. Sausio mėnesį matėme epinį Amerikos tanklaivių su SGD posūkį. Iš pradžių jie dujas vežė į Aziją, paskui pasuko Europos link. Šiandien ES akvatorijoje yra beveik tris kartus daugiau tanklaivių su SGD nei prieš metus. JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Anthony Blinken) tai apibūdina kaip europiečių išgelbėjimą nuo energetikos krizės.

Tik mokėti europiečiai už šias dujas turės visiškai beprotiškus pinigus. Amerikiečiai juos puikiai apvagia. Pažiūrėkite, kaip stebuklingai išaugo didžiausio JAV SGD tiekėjo "Cheniere" pajamos: daugiau nei dvigubai 2021 metais, palyginti su 2020 m.

O kaip Jungtinėms Valstijoms naudingas sprogstamasis naftos ir dujų kainų augimas! Prieš porą mėnesių Baideno administracija, spjovusi į žaliąją darbotvarkę, patvirtino didžiausią visų laikų aukcioną dėl naujų gręžinių gręžimo Meksikos įlankoje. Naftos gavyba ten niekada nebuvo didinama tokiu mastu. Na, o Europos intelektualų akis amerikiečiai dumia globaliniu atšilimu ir verčia pereiti prie vėjo jėgainių. Teisingai, kažkas turi pirkti amerikietiškus angliavandenilius — švariausius ir demokratiškiausius pasaulyje.

Tačiau tuo dar reikalas nesibaigs. Jau dabar Europos verslas skursta ir bankrutuoja, neatlaiko beprotiškų energijos kainų. Perspektyviausius iš jų pirks būtent amerikiečiai — jie tai jau pradėjo daryti Didžiojoje Britanijoje. Ten jie perka elektros energijos tiekėjus ir trąšų gamyklas.

Pavyzdžiui, pirmaujanti Amerikos korporacija "CF Industries" įsigijo iš karto dvi trąšų gamyklas Anglijoje. Vieną akimirksniu uždarė — kaip konkurentę. Antrąją visgi atidarė, bet tik po to, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė jai pažadėjo daug pinigų.

Visa tai labai pelningi pirkiniai. Elektra jau tapo auksine. Dabar trąšų kainos kyla įnirtingais tempais. Analitikai prognozuoja didžiulį maisto kainų kilimą.

Rusai ir ukrainiečiai mano, kad yra tempiami į karą. Tačiau tikrasis mūšis tęsiasi jau seniai. Tai yra ekonominis Amerikos karas su jos geriausiais draugais — Europos sąjungininkais. JAV negailestingai naikina Europos pramonę ir grasina ES piliečius priversti badauti. Ir visa tai dėl jų sukurto energijos trūkumo.

Europa kol kas yra pagrindinė neįvykusio karo tarp Ukrainos ir Rusijos auka. Apie tai, kad amerikiečiai banaliai baudžia savo vasalus, šiomis dienomis gana atvirai pasakė Donaldas Trampas. Teksaso mieste Kornou vykusiame mitinge jis apkaltino Europą, kad ji "naudojasi" JAV, neapmoka savo sąskaitų ir laikosi "tegul kvaili amerikiečiai dirba vietoj mūsų" stiliumi. Na, štai amerikiečiai ir kursto konfliktą Ukrainoje, norėdami atkirsti Rusijos dujas ir surengti atsaką prisiekusiems žemyno draugams. Aukšti, aukšti santykiai!

Bet kas trukdo, tarkime, Vokietijos piliečiams išeiti į aikštę priešais Bundestago rūmus, kreiptis į savo vadovybę ir pasakyti: "Nagi, meine Damen und Herren, pagaliau nustokime klausyti Amerikos šeimininkų. Mums šalta ir mes norime valgyti. "Nord Stream-2" jau įjunkite!"

Tačiau čia ir kyla laukinis šauksmas dėl rusų "invazijos". Tai vienintelis pretekstas, neleidžiantis sertifikuoti "Nord Stream-2". Nes dujos už priimtiną kainą ES paverstų galinga Valstijų konkurente. Amerikiečiams to nereikia, jie nebeatlaikys sąžiningos konkurencijos. Jie nori įvaryti Europą į tokį visišką skurdą, kai vienintelis išsigelbėjimas nuo šalčio ir bado bus tik "drang nah osten" (ekspansinis veržimasis į rytus). Išalkę europiečiai išeis į karą — o kur dėtis? "You are in the army now", kaip seniai seniai dainavo "Status Quo".

Na, ir dar vienavisos šios isterijos apie "invaziją" potekstė. Prieš dvejus metus, 2020 metų kovo 9 ir 12 dienomis, įvyko didžiausias nuosmukis akcijų rinkose. Tai buvo didžiulė nelaimė, nieko panašaus biržose neįvyko nuo 1987 metų. Tačiau visuomenė žlugimo nepastebėjo — neskaitant, žinoma, tų vargšų, kurie savo santaupas investavo į akcijas. Tada, 2020 m. kovą, visa žiniasklaida buvo pripildyta naujienų apie koronavirusą. Dar buvo nedaug susirgusių, "lokdaunai" tik prasidėjo, ekonomika nespėjo sulėtėti. Tačiau Amerikos oligarchai šį klausimą paaiškino taip, kad būtent pandemija sukėlė akcijų rinkos griūtį.

Įdomu tai, kad didžiausi akcininkai, pagrindiniai JAV bankai, milijardų dolerių turtų savininkai, nuo šios katastrofos nenukentėjo. Visiems kažkaip pavyko nepaprastai laiku investuoti į kažką kitą, parduoti piko metu, o paskui pirkti pačiame dugne.

Kol privatūs investuotojai ir mažos įmonės masiškai bankrutavo, didžiausi Amerikos bankai demonstravo nuostabų atsparumą ir pajamų augimą. Pandemijos metai — milijardų žmonių sielvartas ir neviltis — "Goldman Sachs", "SP Morgan", "NY Mellon" tapo tiesiog auksiniais.

Dabar akcijų rinka atrodo dar labiau perkaitusi. Gali būti, kad "Rusijos invazijai" buvo suplanuotas dar vienas akcijų rinkos griūtis. Na, taip, ji smogė ne tik europiečiams, bet ir amerikiečiams — jie masiškai pirko akcijas 2020 metais. Bet kada Amerikos elitas gailėjosi savo gyventojų? Jiems čia nieko naujo — muškite savus, kad svetimi bijotų. Rusijos "invazijos" pretekstu Amerikos režimas apiplėšia visus, kas tik pakliūva į rankas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija