Pernai Lietuvoje buvo užregistruota mažiau smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje

Padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota mažiau

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Pernai užregistruota 18,7 proc. mažiau nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, remdamasis Informatikos ir ryšių departamento išankstiniais duomenimis praneša Statistikos departamentas.

2021 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 5 801 nusikaltimas. 63,2 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 42,3 proc. mažiau.

Taip pat 25 proc. sumažėjo nužudymų. Artimoje aplinkoje jų užregistruota 2020 m. – 28, 2021 m. – 21.

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų (2020 m. – 16,8 proc.).

5,4 tūkst., arba 93,8 proc. pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 62,7 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų (2020 m. – 64,6 proc.).

Pernai užregistruota 6 130 asmenų, nukentėjusių nuo dėl smurto artimoje aplinkoje padarytų nusikaltimų (mieste – 3,9 tūkst., arba 63,4 proc., asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 36,6 proc.).

Dauguma — 4,2 tūkst., arba 78,9 proc.— suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.

768, arba 12,5 proc., nukentėjusiųjų nuo dėl smurto artimoje aplinkoje padarytų nusikaltimų – vaikai iki 18 metų amžiaus, iš jų 86,7 proc. nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių. Didžioji dalis (85,9 proc.) nukentėjusių vaikų patyrė fizinį smurtą.

Pernai buvo užregistruoti 4 478 įtariami (kaltinami) asmenys dėl smurto artimoje aplinkoje padarytų nusikaltimų (23 proc. mažiau nei 2020 m.). Iš jų 87,1 proc. buvo vyrai.

Daugiau kaip pusė (2,4 tūkst., arba 53,7 proc.) įtariamų (kaltinamų) asmenų buvo 30–49 metų amžiaus. Šiais nusikaltimais buvo įtariami (kaltinami) ir 26 nepilnamečiai (0,6 proc. visų įtariamų (kaltinamų) asmenų).

Daugiau kaip pusė įtariamų asmenų (56,6 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (22,4 proc.) – pagrindinį, 13,1 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 8 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

42,9 proc. asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, penktadalis (20,8 proc.) asmenų dirbo ir net 53,3 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis asmenų (4,4 tūkst., arba 97,8 proc.) buvo įtariami (kaltinami) fiziniu smurtu.