JAV pasiūlyta "atiduoti" Ukrainą ir Baltijos šalis, siekiant "nepykdyti Rusijos"

© AFP 2022 / KENZO TRIBOUILLARDNATO vėliava
NATO vėliava - Sputnik Lietuva, 1920, 03.02.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Amerikos politikas retoriškai klausia, ką NATO gavo iš Baltijos šalių įstojimo į aljansą ir kam Valstijoms kariauti dėl "mažytės" Estijos, jei ji nepasirengusi ginti vienos didžiausių Europos valstybių — Ukrainos
VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Ukrainos teritorinis vientisumas ir silpnų Rytų Europos šalių apsauga nėra verta karo su Rusija, portalo "LewRockwell" rubrikoje pareiškė amerikiečių rašytojas ir politikas, buvęs kandidatas į prezidentus Patrickas Biukenenas (Patrick Buchanan).
Publicistas pareiškė, kad JAV nėra prasmės kariauti su Rusija dėl Ukrainos apsaugos, ir Baltieji rūmai tai supranta. Tačiau jis stebėjosi, kodėl NATO ir toliau reikalauja "atvirų durų politikos", jei tai neatitinka Vašingtono interesų.
"JAV turėtų pasakyti, kad kol kas Ukraina gali pateikšti paraišką į NATO, NATO turi teisę vetuoti prašymą, o plėtra už dabartinių sienų yra baigta", — pareiškė Biukenenas.
NATO logotipas - Sputnik Lietuva, 1920, 02.02.2022
Peskovas teigia, kad NATO apgavo Rusiją
Jis priminė, kad NATO atsirado 1949 metais, jog užkirstų kelią sovietų armijos sausumos įsiveržimui į Lamanšo sąsiaurį karo atveju. Tada bloką sudarė 12 šalių, iš kurių tik Norvegija turėjo bendrą sieną su TSRS, o galimo sovietų kariuomenės puolimo kelyje buvo tik Danija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Iki Šaltojo karo pabaigos prie organizacijos prisijungė dar keturios valstybės — Graikija, Turkija, Vokietija ir Ispanija. Tačiau po TSRS ir Rytų bloko žlugimo aljansas išsiplėtė iki 30 narių, artėdamas prie Rusijos sienų, nors NATO pasiekė savo tikslą — nutraukti Tarybų Sąjungos egzistavimą.
Biukenenas teigia, kad Kremliaus klausimai, susiję su bloko plėtimusi (ar ne karui su Rusija?), yra suprantami.
Politikas pareiškė, kad kariniai aljansai, priimdami naujus narius, prisiima naujų įsipareigojimų, bet kartu gauna ir pranašumų. Tačiau jam neaišku, ką NATO gavo iš Baltijos šalių įstojimo ir kam Valstijoms kariauti dėl "mažytės" Estijos, jei ji nepasirengusi ginti vienos didžiausių Europos valstybių — Ukrainos.
NATO karys - Sputnik Lietuva, 1920, 31.01.2022
Čekija paskelbė vienintelį būdą išspręsti NATO ir Rusijos konfliktą
Be to, autorius priminė apie Gruzijos ir Suomijos — šalių, turinčių bendrą sieną su Rusija — norą įstoti į NATO. Jis paaiškino, kad jų narystė bloke pareikalaus skirti išteklių joms apsaugoti ir tik supykdys Maskvą.
"Galbūt, užuot įtraukę naujas šalis, kurių vardu kovosime su tokia didele galia kaip Rusija, turėtume apsvarstyti galimybę sumažinti NATO sąrašą ir apriboti šalių, dėl kurių turime kovoti, skaičių tomis, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų saugumui ir suteikia papildomos stiprybės aljansui", — apibendrino Biukenenas.
2021 metų pabaigoje Rusija paskelbė sutarčių su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų projektus. Maskva visų pirma reikalauja iš savo Vakarų partnerių teisinių garantijų, jog bus susilaikyta nuo tolesnės karinio bloko plėtros į rytus, nuo Ukrainos prijungimo prie bloko ir nuo bazių steigimo posovietinėse šalyse. Pasiūlymuose taip pat yra punktai dėl puolamosios ginkluotės nedislokavimo prie Rusijos sienų ir pajėgų atitraukimo iš Rytų Europoa į 1997 metų pozicijas. Sausio 26 dieną JAV ir NATO išsiuntė Maskvai raštiškus atsakymus į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų.
Vamzdžiai dujų skirstymo stotyje - Sputnik Lietuva, 1920, 01.02.2022
Energetika
Europa užšals: Kroatija išsigando sankcijų Rusijai įvedimo pasekmių
Kaip pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jau iš dokumento matyti, kad Amerika ignoravo esminius Rusijos siūlymus. Jis priminė, kad žlugus Tarybų Sąjungai aljansas žadėjo nesiplėsti į rytus, tačiau dabar blokui priklauso Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija. Šalies vadovas ragino pagalvoti, ką gali lemti NATO plėtra. Maskva siekia išvengti situacijos eskalavimo, tam būtina užtikrinti visų suinteresuotų šalių — Rusijos, Europos Sąjungos ir Ukrainos — saugumą, pabrėžė Putinas.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida vis dažniau praneša apie Maskvos pasiruošimą "invazijai" į Ukrainą. Rusijoje tokie kaltinimai buvo ne kartą paneigti.
Kaip pabrėžė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, ginkluotosios pajėgos juda valstybės teritorijoje — tai niekam nekelia grėsmės ir niekam neturėtų kelti nerimo. Maskva pabrėžė, kad pareiškimai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip pretekstas didinti NATO kontingentus pasienio regionuose.
Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškimus apie "invaziją" pavadino piktavališka JAV Valstybės departamento propaganda. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pabrėžė, kad Rusija niekada negrasino Ukrainos žmonėms.
JAV tankas M1 Abrams - Sputnik Lietuva, 1920, 31.01.2022
JAV įvardijo pagrindinę Baltųjų rūmų strateginę klaidą
Naujienų srautas
0