https://lt.sputniknews.com/20220206/davoso-forumas-2022-metais-globalistu-fronte-nieko-naujo-21379949.html
Davoso forumas 2022 metais: globalistų fronte nieko naujo
Davoso forumas 2022 metais: globalistų fronte nieko naujo
Sputnik Lietuva
Sausio 17-21 dienomis įvyko eilinis Davoso Pasaulinis ekonomikos forumas. Ir jau taip pat eilinį kartą — distanciniu būdu. Jame, kaip paprastai, įvairūs... 2022.02.06, Sputnik Lietuva
2022-02-06T12:12+0200
2022-02-06T12:12+0200
2022-02-06T12:12+0200
kolumnistas
ekonomika
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1061/27/10612704_0:143:3387:2048_1920x0_80_0_0_a937c61431c236d3c519f884d854eb76.jpg
Forumo moderatorius ir sumanytojas, "Didžiojo perkrovimo" šūkiu lgarsėjantis Klausas Švabas, jame kalbino labai skirtingas asmenybes: nuo Kinijos prezidento Si Dzinpino, Europos Komijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen, iki TVF vadovės Kristalinos Georgijevos ir "Microsoft" įkūrėjo Bilo Geitso.Bet, žvelgiant į viešai prieinamą Forumo medžiagą, šie įvairiaspalviai veikėjai kalbėjo bendromis temomis. Ir iš esmės jų buvo trys: 1) klausimas dėl vadinamosios koronaviruso pandemijos; 2) klausimas dėl "žaliojo kurso", perėjimo nuo iškastinio kuro prie "atsinaujinančių išteklių"; ir 3) klausimas dėl skaitmenizacijos, naujųjų technologijų diegimo.Atsigavimas — turtingiesiemsŠnekant koronaviruso, o tiksliau — susijusių ekonominių, judėjimo ribojimų tema, forume dalyvavusi Europos banko prezidenta Kristina Lagarde džiaugėsi "stipresniu, nei tikėtasi", pasaulinio ūkio atsigavimu.TVF atstovavusi Georgijeva, tuo tarpu, negailėjo pagyrų bankams ir finansistams dėl jų, esą, didžiulio indėlio į šnekamąjį atsigavimą po 2020-aisiais pasaulinį ūkį sukrėtusių praradimų.Visgi pripažinta, kad ekonominis atsigavimas vyksta netolygiai. Tiek šalių ir žemynų, tiek socialinių sluoksnių prasme. Nepaisant to, kad ir Švabas, ir jo bendraminčiai akcentuoja būtinybę "mažinti nelygybę"... O tuo pačiu (kaip Švabas rašo savo knygoje "Didysis perkrovimas", p. 10) žvelgia į koronavirusinę situaciją, kaip į šansą atitinkamai pertvarkyti pasaulį — tiek ūkinę, tiek socialinę jo sanklodą...Tad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistoka, kad, kaip šį sausį išėjusioje ataskaitoje fiksuoja "Oxfam", vadinamosios pandemijos laikotarpiu 10-ies turtingiausiųjų Žemės gyventojų turtai padvigubėjo, tuo tarpu kol 99% mirtingųjų pajamos tiktai mažėjo.Tačiau ar tai — atsitiktinumas?.."Žaliasis kursas"Į šį vieniems retorinį, kitiems — tikrai dalykišką klausimą, atsakymą jau sufleruoja antrasis įvykusio Davoso forumo aspektas, o būtent: "Žaliojo kurso" strategija...Pastaroji, paremta globalinio atšilimo, kaip žmonių ūkinio veikimo pasekmės teorija, reikalauja perėjimo prie "ekologiškai tvarių" energetikos formų. Taigi, kone iškastinio kuro (šiai dienai teikiančio per 80% pasaulyje naudojamos energijos) atsisakymo.Atitinkamas ir tikslas: iki 2050 m. iškastinio kuro kone visiškai atsisakyti...Patį klausimą dėl klimato kaitos (ir tikrų bei tariamų jo priežasčių) palikus klimatologams ir tiesiog pasirėmus oficialiąja versija, lieka iš esmės techninio pobūdžio problema: perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių.Tačiau tokių, atrodytų, grynai techninių problemų sprendimai visgi sukuria socialines pasekmes. Jie privalo vienaip ar kitaip atsakyti: kas už viską sumokės? O atsakymas į tai sueina į klausimą dėl visuomeninės santvarkos bei socialinės politikos.Antai, TSRS planinis ūkis spręstų tokį infrastruktūrinį klausimą operatyviai, iš vieningo centro, kaip bendrą visuomenės reikalą, valstybei padengiant kaštus.Pokario Europos (ar dar išlikusios skandinaviškosios) socialinės valstybės, tuo tarpu, atitinkamais mokesčiais subalansuotų šnekamąją naštą tarp darbo ir stambaus kapitalo.Na, o štai "pažangiausiose" XXI amžiaus kapitalizmo šalyse kone visa pereinamojo proceso našta suverčiama paprastai liaudžiai...Todėl natūralus yra ir Forume kalbėjusio JAV pasiuntinio klimato reikalams, Džono Kerio konstatuotas žymus dujų bei elektros kainų, taigi — kasdienių komunalinių išlaidų — pabrangimas visoje ES.Ne mažiau natūralus ir Kerio pripažinimas, kad "Žaliojo kurso" įgyvendinimas teįmanomas, atsiremiant į privatųjį sektorių — kadangi šių laikų valstybės tiesiog stokoja tam reikiamų piniginių sumų..."Čipų" problemaSkaitmenizacijos temoje, tuo tarpu, diskusijas išprovokavo ES komisarės Ursulos fon der Lejen išsakytos mintys dėl vadinamojo "Europos lustų akto" (t. y. "čipų" akto).Jo tikslas — pakelti "čipų" gamybos Europoje apimtis. Mat, šiai dienai Europa pasaulinei rinkai teteikia 10% čipų, o fon der Lejen įvardijo tikslą, kad iki 2030 m. bent 20% pasaulyje pagaminamų "čipų" būtų iš ES.Akivaizdu, kad čia ES siekia nenusileisti Kinijai, savo gaminiais dar 2020 m. užėmusiai 9% pasaulinės „čipų“ rinkos (ir kuri, nesikeičiant augimo tendencijoms, iki 2024 m. turėtų perimti 17,4% šnekamosios rinkos).Visų pirma, "čipai" reikalingi pramonei. Kadangi be jų šiai dienai nebeveikia ir naujoviškiausios automobilių gamyklos. Ir, visų antra, kyla klausimas dėl pačių žmonių "čipavimo"...Esamu momentu, masinis gyventojų "čipavimas" prioritetu dar netapo. Ir technologijų tiesioginei sąmonės kontrolei kol kas dar niekas nesukūrė.Kita vertus, Švedijoje jau dabar plinta karantininių "galimybių pasų" funkciją atliekantys "čipų" implantai. Neišvengiamai rasis vis naujos technologijos. Kai kurie Vakarų piniguočiai, antai, "Teslos" įkūrėjas Elonas Maskas, neslepia savo svajonių sukurti jungtį tarp individo sąmonės ir skaitmeninių prietaisų. O tai, savo ruožtu, ilgainiui taptų priemone betarpiškai ta sąmone manipuliuoti...To pasėkoje, iškiltų klausimas dėl pačio žmogaus: kadangi žmogus yra žmogumi, kiek jisai yra laisvas — mąstyti, spręsti, veikti. Tačiau tokia "čipinė" modifikacija faktiškai šią žmogiškąją esmę panaikintų."Skaitmeninio konclagerio" linkIr visa tai dėsninga.Nes kapitalizmas išsisėmė. Ir kapitalistinis elitas, o tiksliau, platforminio / skaitmeninio kapitalo šeimininkai, tai suvokia. Ir, atitinkamai, siekia perėjimo į naują, postkapitalistinę sanklodą.Esminis josios bruožas — jau nebe materialaus produkto gamyba ir realizavimas, bet nematerialus produktas ir skaitmeninėmis technologijomis vykdoma žmonių informacijos, elgesio ir, pagaliau, jų savasties kontrolė bei pasisavinimas.Švabas, jo "Didysis perkrovimas", o atitinkamai ir Davoso forumas, būtent tam ir atstovauja. Atitinkamai, tiek koronavirusinė situacija, tiek "žaliasis kursas" tampa įrankiais, siekiant šnekamojo tikslo: "skaitmeninio konclagerio".Šia prasme, globalistų fronte nieko naujo: 2022 m. Davoso forumas tik pakartojo ankstesnius, ir taip gerai mums žinomus aukščiau minėtųjų elito sluoksnių siekius.Davosas ir LietuvaŽinoma, šie procesai neaplenkia ir Lietuvos: juk visą pandeminį laikotarpį tiek prie LŽVS, tiek prie "Žmonių partijos" vyriausybių mūsų šalis uoliai sekė ES direktyvomis...O šiandien, ne be papildomų minėtosios "Žmonių partijos" pastangų, turime ir iki kosminių aukštumų kylančias elektros, dujų bei maisto produktų kainas, ir, be to, davosišką "Žaliąjį kursą" kone idealiai atitinkantį Vyriausybės planą 2023 m. elektromobilių neįperkantiems gyventojams (taigi, absoliučiai jų daugumai) įvesti automobilių taršos mokestį...Galų gale, praėjusiais, 2021-aisiais metais paskelbta ir apie K. Švabo "Ketvirtosios pramonės revoliucijos centro" steigimą Lietuvoje. Ir argi tai ne simboliška?..Žinant mūsų valdančiųjų sluoksnių nuolankumą savo (užsieniniams) šeimininkams, nieko kito iš jų tikėtis nevertėtų. Na, o ką su tuo daryti, tesprendžia jau pati tauta...Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
https://lt.sputniknews.com/20220205/kylancios-aukso-ir-deimantu-kainos-smoge-sveicarijos-laikrodziu-gamintojams-21265856.html
https://lt.sputniknews.com/20220204/lietuvos-geleinkeliai-atleis-apie-300-darbuotoj-21364010.html
https://lt.sputniknews.com/20220203/-pai-ird-jie-norjo-atskirti-rusij-nuo-tvf-21321507.html
https://lt.sputniknews.com/20220203/didziausios-lietuvos-imones-prisipazino-baiminancios-baltarusijos-sankciju-21317527.html
https://lt.sputniknews.com/20220201/udovickis-lietuva-daro-zala-amerikos-imonems-vardan-jav-21282294.html
https://lt.sputniknews.com/20220122/super-pelningas-virusas-kas-praturtejo-per-pandemija-21059139.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Kristoferis Voiška
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/512/86/5128622_225:0:1126:901_100x100_80_0_0_1d776773e8bc8123fae3c43ccd3853ea.jpg
Kristoferis Voiška
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/512/86/5128622_225:0:1126:901_100x100_80_0_0_1d776773e8bc8123fae3c43ccd3853ea.jpg
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1061/27/10612704_522:0:3253:2048_1920x0_80_0_0_ffea818ef5c9b8454346595ace580d09.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Kristoferis Voiška
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/512/86/5128622_225:0:1126:901_100x100_80_0_0_1d776773e8bc8123fae3c43ccd3853ea.jpg
kolumnistas, ekonomika
Forumo moderatorius ir sumanytojas, "Didžiojo perkrovimo" šūkiu lgarsėjantis Klausas Švabas, jame kalbino labai skirtingas asmenybes: nuo Kinijos prezidento Si Dzinpino, Europos Komijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen, iki TVF vadovės Kristalinos Georgijevos ir "Microsoft" įkūrėjo Bilo Geitso.
Bet, žvelgiant į viešai prieinamą Forumo medžiagą, šie įvairiaspalviai veikėjai kalbėjo bendromis temomis. Ir iš esmės jų buvo trys: 1) klausimas dėl vadinamosios koronaviruso pandemijos; 2) klausimas dėl "žaliojo kurso", perėjimo nuo iškastinio kuro prie "atsinaujinančių išteklių"; ir 3) klausimas dėl skaitmenizacijos, naujųjų technologijų diegimo.
Atsigavimas — turtingiesiems
Šnekant koronaviruso, o tiksliau — susijusių ekonominių, judėjimo ribojimų tema, forume dalyvavusi Europos banko prezidenta Kristina Lagarde džiaugėsi "stipresniu, nei tikėtasi", pasaulinio ūkio atsigavimu.
TVF atstovavusi Georgijeva, tuo tarpu, negailėjo pagyrų bankams ir finansistams dėl jų, esą, didžiulio indėlio į šnekamąjį atsigavimą po 2020-aisiais pasaulinį ūkį sukrėtusių praradimų.
Visgi pripažinta, kad ekonominis atsigavimas vyksta netolygiai. Tiek šalių ir žemynų, tiek socialinių sluoksnių prasme. Nepaisant to, kad ir Švabas, ir jo bendraminčiai akcentuoja būtinybę "mažinti nelygybę"... O tuo pačiu (kaip Švabas rašo
savo knygoje "Didysis perkrovimas", p. 10) žvelgia į koronavirusinę situaciją, kaip į šansą atitinkamai pertvarkyti pasaulį — tiek ūkinę, tiek socialinę jo sanklodą...
Tad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistoka, kad, kaip
šį sausį išėjusioje ataskaitoje fiksuoja "Oxfam", vadinamosios pandemijos laikotarpiu 10-ies turtingiausiųjų Žemės gyventojų turtai padvigubėjo, tuo tarpu kol 99% mirtingųjų pajamos tiktai mažėjo.
Tačiau ar tai — atsitiktinumas?..
Į šį vieniems retorinį, kitiems — tikrai dalykišką klausimą, atsakymą jau sufleruoja antrasis įvykusio Davoso forumo aspektas, o būtent: "Žaliojo kurso" strategija...
Pastaroji, paremta globalinio atšilimo, kaip žmonių ūkinio veikimo pasekmės teorija, reikalauja perėjimo prie "ekologiškai tvarių" energetikos formų. Taigi, kone iškastinio kuro (šiai dienai teikiančio per 80% pasaulyje naudojamos energijos) atsisakymo.
Atitinkamas ir tikslas: iki 2050 m. iškastinio kuro kone visiškai atsisakyti...
Patį klausimą dėl klimato kaitos (ir tikrų bei tariamų jo priežasčių) palikus klimatologams ir tiesiog pasirėmus oficialiąja versija, lieka iš esmės techninio pobūdžio problema: perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių.
Tačiau tokių, atrodytų, grynai techninių problemų sprendimai visgi sukuria socialines pasekmes. Jie privalo vienaip ar kitaip atsakyti: kas už viską sumokės? O atsakymas į tai sueina į klausimą dėl visuomeninės santvarkos bei socialinės politikos.
Antai, TSRS planinis ūkis spręstų tokį infrastruktūrinį klausimą operatyviai, iš vieningo centro, kaip bendrą visuomenės reikalą, valstybei padengiant kaštus.
Pokario Europos (ar dar išlikusios skandinaviškosios) socialinės valstybės, tuo tarpu, atitinkamais mokesčiais subalansuotų šnekamąją naštą tarp darbo ir stambaus kapitalo.
Na, o štai "pažangiausiose" XXI amžiaus kapitalizmo šalyse kone visa pereinamojo proceso našta suverčiama paprastai liaudžiai...
Todėl natūralus yra ir Forume kalbėjusio JAV pasiuntinio klimato reikalams, Džono Kerio konstatuotas žymus dujų bei elektros kainų, taigi — kasdienių komunalinių išlaidų — pabrangimas visoje ES.
Ne mažiau natūralus ir Kerio pripažinimas, kad "Žaliojo kurso" įgyvendinimas teįmanomas, atsiremiant į privatųjį sektorių — kadangi šių laikų valstybės tiesiog stokoja tam reikiamų piniginių sumų...
Skaitmenizacijos temoje, tuo tarpu, diskusijas išprovokavo ES komisarės Ursulos fon der Lejen išsakytos mintys dėl vadinamojo "Europos lustų akto" (t. y. "čipų" akto).
Jo tikslas — pakelti "čipų" gamybos Europoje apimtis. Mat, šiai dienai Europa pasaulinei rinkai teteikia 10% čipų, o fon der Lejen įvardijo tikslą, kad iki 2030 m. bent 20% pasaulyje pagaminamų "čipų" būtų iš ES.
Akivaizdu, kad čia ES siekia nenusileisti Kinijai, savo gaminiais dar 2020 m. užėmusiai 9% pasaulinės „čipų“ rinkos (ir kuri, nesikeičiant augimo tendencijoms, iki 2024 m. turėtų
perimti 17,4% šnekamosios rinkos).
Visų pirma, "čipai" reikalingi pramonei. Kadangi be jų šiai dienai nebeveikia ir naujoviškiausios automobilių gamyklos. Ir, visų antra, kyla klausimas dėl pačių žmonių "čipavimo"...
Esamu momentu, masinis gyventojų "čipavimas" prioritetu dar netapo. Ir technologijų tiesioginei sąmonės kontrolei kol kas dar niekas nesukūrė.
Kita vertus, Švedijoje jau dabar plinta karantininių "galimybių pasų" funkciją atliekantys "čipų" implantai. Neišvengiamai rasis vis naujos technologijos. Kai kurie Vakarų piniguočiai, antai, "Teslos" įkūrėjas Elonas Maskas, neslepia savo svajonių sukurti jungtį tarp individo sąmonės ir skaitmeninių prietaisų. O tai, savo ruožtu, ilgainiui taptų priemone betarpiškai ta sąmone manipuliuoti...
To pasėkoje, iškiltų klausimas dėl pačio žmogaus: kadangi žmogus yra žmogumi, kiek jisai yra laisvas — mąstyti, spręsti, veikti. Tačiau tokia "čipinė" modifikacija faktiškai šią žmogiškąją esmę panaikintų.
"Skaitmeninio konclagerio" link
Nes kapitalizmas išsisėmė. Ir kapitalistinis elitas, o tiksliau, platforminio / skaitmeninio kapitalo šeimininkai, tai suvokia. Ir, atitinkamai, siekia perėjimo į naują, postkapitalistinę sanklodą.
Esminis josios bruožas — jau nebe materialaus produkto gamyba ir realizavimas, bet nematerialus produktas ir skaitmeninėmis technologijomis vykdoma žmonių informacijos, elgesio ir, pagaliau, jų savasties kontrolė bei pasisavinimas.
Švabas, jo "Didysis perkrovimas", o atitinkamai ir Davoso forumas, būtent tam ir atstovauja. Atitinkamai, tiek koronavirusinė situacija, tiek "žaliasis kursas" tampa įrankiais, siekiant šnekamojo tikslo: "skaitmeninio konclagerio".
Šia prasme, globalistų fronte nieko naujo: 2022 m. Davoso forumas tik pakartojo ankstesnius, ir taip gerai mums žinomus aukščiau minėtųjų elito sluoksnių siekius.
Žinoma, šie procesai neaplenkia ir Lietuvos: juk visą pandeminį laikotarpį tiek prie LŽVS, tiek prie "Žmonių partijos" vyriausybių mūsų šalis uoliai sekė ES direktyvomis...
O šiandien, ne be papildomų minėtosios "Žmonių partijos" pastangų, turime ir iki kosminių aukštumų kylančias elektros, dujų bei maisto produktų kainas, ir, be to, davosišką "Žaliąjį kursą" kone idealiai atitinkantį Vyriausybės planą 2023 m. elektromobilių neįperkantiems gyventojams (taigi, absoliučiai jų daugumai) įvesti
automobilių taršos mokestį...
Galų gale, praėjusiais, 2021-aisiais metais paskelbta ir apie K. Švabo "Ketvirtosios pramonės revoliucijos centro" steigimą Lietuvoje. Ir argi tai ne simboliška?..
Žinant mūsų valdančiųjų sluoksnių nuolankumą savo (užsieniniams) šeimininkams, nieko kito iš jų tikėtis nevertėtų. Na, o ką su tuo daryti, tesprendžia jau pati tauta...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija