Švedijos profesorės tyrimas paneigia mitus apie moteris moksle

Siekiant išspręsti moterų atskyrimą mokslo bendruomenėje būtina keisti akademinę kultūrą, o tai yra ilgas ir sisteminis procesas

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Berniukų ir mergaičių, stojančių į universitetus, orientuotus į mokslines sritis, skaičius yra maždaug vienodas, tačiau vėliau ši proporcija labai pasikeičia ir tik kelios moterys pasiekia aukščiausius mokslinius laipsnius, ir tai iš esmės nėra dėl talento stokos ar sunkaus darbo, o dėl archajiško požiūrio į jas, "nesąmoningo šališkumo", rodo Čalmerso universiteto (Švedija) biologijos profesorės Pernillos Wittung-Stafshede tyrimas.

Tyrimo pristatymas skirtas Moterų moksle dienai, kuri minima vasario 11 dieną. Duomenis turi RIA Novosti.

Kaip aiškino profesorė, ji norėjo parodyti, kad kai kuriuos dažniausiai pasitaikančius teiginius apie moters padėtį moksle galima paneigti moksliniais argumentais.

Nesandarus "mokslo vamzdynas"

Wittung-Stafshede pažymi, kad teiginį "moterys neturi problemų" nesunkiai paneigia statistika. Remiantis duomenimis, tik 29 % Švedijos profesorių yra moterys. Remiantis Rusijos aukščiausios ekonomikos mokyklos tyrimo statistika, Rusijoje trečdalis mokslų daktarų taip pat yra moterys, kartu moterys sudaro tik 2 % visų Rusijos mokslų akademijos narių.

Mokslininkė pastebi, kad neįmanoma nepastebėti akivaizdžios "piramidės" ar "nesandarių vamzdynų" problemos. Tai reiškia, kad merginos sudaro apie pusę universitetuose studijuojančių studentų, tačiau aspirantūros stadijose jų tampa mažiau nei vaikinų, laipsnio įgijimo stadijoje disproporcija didėja, o gydytojų ir profesorių lygmenyje siekia dviejų trečdalių vyrų prieš trečdalį moterų santykį. Švietimo įstaigų vadovybėje dominuoja vyrai.

Dėl pareigų skirtumo skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai, sako Wittung-Stafshede. Vidutiniškai Švedijoje vyrų atlyginimas moksle yra 13 % didesnis nei moterų.

Agurkas ir katė

Kaip pastebėjo mokslininkė, dažnai galima išgirsti tvirtinimą, kad moterų problema egzistuoja dėl jų biologinių savybių. Tačiau psichologų ir sociologų tyrimai nerado skirtumų tarp vyrų ir moterų ambicijų, intelektinių ir analitinių gebėjimų, problemų sprendimo, socialinio kintamumo ir verbalizacijos įgūdžių, o tai rodo nebiologinį problemos pobūdį.

"Galime kalbėti apie nesąmoningą šališkumą", — daro prielaidą profesoriė.

Savo idėją ji iliustravo vaizdo įrašu, kuriame katė šokinėja atgal, kai už savęs ant grindų mato didelį agurką. Ji tai daro instinktyviai, nes katė gyvenime agurkų nelabai matė. Tas pats pasakytina ir apie moteris moksle: vyrai nėra įpratę jų ten matyti, todėl "krūpčioja".

Wittung-Stafshede taip pat atkreipė dėmesį į žodžius, vartojamus rekomendaciniuose laiškuose moterims ir vyrams. Žodžių dažnio analizė parodė, kad, apibūdinant moteris, vartojami žodžiai "darbščios", "paslaugios", "tvarkingos", o vyrus — vartojami tokie apibrėžimai: "nepamirštamas", "nepaprastas", "stulbinantis".

Tyrimo analizės duomenimis, vyrai mokslininkai vidutiniškai vis dar turi aukštesnius reitingus, jie dažniau gauna stipendijas arba yra specialios "lengvosios" stipendijos moterims, sunkiau gauti pagrindinio autoriaus – moters – paskelbtą tyrimą. "Moteriški" straipsniai cituojami mažiau. "Taigi, moteris bet kuriame mokslinės karjeros etape yra neigiamos atrankos objektas", –apibendrina profesorė.

Lyties vaterlinija

Profesorės teigimu, seksualinis smurtas prieš moteris mokslo bendruomenėje yra ledkalnis, kurio didžioji dalis yra paslėpta nuo akių. Situacija tampa matoma, kai atsiranda akivaizdus seksualinis priekabiavimas, šiame lygyje praeina vaterlinija. Tačiau po vandeniu išlieka diskriminacinės lyčių praktikos, tokios kaip izoliacija darbe, sunkumai darbe dėl motinystės, vyrų dominavimas darbe, grubumas, stereotipiniai lūkesčiai dėl moters elgesio.

Tuo tarpu, pasak mokslininkės, politikos, įstatymų priėmimas ir specialių pareigybių, skirtų moterų teisių laikymuisi, įvedimas situacijos nepagerins — būtina keisti akademinę kultūrą, o tai yra ilgas ir sisteminis procesas.

Siekdama išspręsti lyčių problemą moksle, Wittung-Stafshede siūlo šiuos veiksmus: padaryti tai prioritetu mokslo institucijų strateginiuose planuose, skatinti moteris eiti vadovaujamas pareigas visuose padaliniuose, vesti lyčių statistiką, nes šiuo metu duomenų nėra, kurti edukacinius projektus lyčių lygybės klausimais.