Viskas Lietuvos dėka. Kaip drąsusis Vilnius išgelbėjo Ukrainą nuo "invazijos"

Šimtmečių Lietuvos istorijoje Vasario 16-oji nuo šiol yra ne tik 1918-ųjų nepriklausomybės atgavimo šventė, bet ir skambi pergalė "prieš agresorių" 2022-aisiais. Pralaimėjimas priskiriamas priešui, kuris taip ir neišėjo į mūšio lauką

Rusijos ir Ukrainos karą pasaulio žiniasklaida numatė vasario 16 dieną. Likus porai dienų iki "invazijos" pirmaujančių pasaulio šalių diplomatai skubiai susikrovė lagaminus ir pakilo iš Boryspilio oro uosto. JAV diplomatai Ukrainoje sudaužė kompiuterius, o pati ambasada iš sostinės persikėlė į Lvovą. Aplenkdami diplomatus, Ukrainos oligarchai ir Rados deputatai nukeliavo arčiau savo kapitalų užsienio bankuose.

Ir štai, kai, atrodytų, visa Ukraina liko tuščia ir agresoriui beliko be kovos įžengti į Kijevą, lietuviai puolė "krūtimis į ambrazūrą". Drąsusis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis "žaliųjų žmogeliukų" invazijos išvakarėse paragino kolegas iš Baltijos šalių vykti į Kijevą. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas pirmą kartą istorijoje susiruošė surengti posėdį ne Lietuvos valstybės ribose, o Ukrainos Radoje. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susikrovė lagaminą ir laukė Ukrainos kolegos skambučio atvykti į Kijevą.

"Prezidentas palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Jie kalbasi labai dažnai, prezidentas Zelenskis informuoja apie situaciją, apie tai, kas vyksta, kokie Ukrainos poreikiai. Jeigu prezidentas Zelenskis kviestų mūsų prezidentą turbūt kartu su kitais regiono lyderiais atvykti į Ukrainą, žinoma, kad tą labai rimtai svarstytume", — "karo" išvakarėse sakė Lietuvos vadovo patarėja Asta Skaisgirytė.

Ir, matyt, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas, kad lietuviai pasiruošę stoti prieš Rusijos desantininkus Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos prezidento kabineto pakraščiuose. Ir Putinas išsigando, atšaukė įsiveržimą ir išsiuntė kariuomenę atgal į kareivines. Skambi pergalė prieš agresorių! Ir visa tai dėl lietuvių drąsos.

Simboliška, kad ši pergalė prieš rusus buvo iškovota kaip tik istorinę Lietuvai dieną — Vasario 16-ąją. Matyt, tai žinodamas, Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis savo dekretu paskelbė šią datą Ukrainiečių vienybės diena. Dabar tą pačią dieną Lietuvoje ir Ukrainoje plevėsuos nacionalinės vėliavos. Svajonės apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgimimą pildosi.

Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina nemažinti įtampos laipsnio ir "palaukti kitų ženklų, kad Maskva pasirengusi kariniam deeskalavimui".

"Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus [Ruisjos] kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas. Tad, atsiprašau, bet kol kas jokio optimizmo šioje situacijoje aš nepuoselėju, bet jeigu taip bus (Rusija atitrauks pajėgas — Sputnik), tai, žinoma, labai gerai", — cituoja ministrą žiniasklaida.

Kartu su Krašto apsaugos ministerijos vadovu isteriją kursto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kaščiūnas. Juos gąsdina ne tik Rusijos kariai "Ukrainos kryptimi", bet ir naujausias Rusijos Valstybės Dūmos deputatų pareiškimas. Dieną prieš tai jie paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę ir taip atgrasyti Ukrainos ir Vakarų vanagus nuo Donbaso klausimo sprendimo karinėmis priemonėmis.

"Po tokių pripažinimų, kurie reikštų tiesiog Ukrainos suverenumo dar vieną, daugkartinį, pažeidimą, tai palaidotų Normandijos formatą", — teigė Anušauskas.

Na, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atidėjo savo vizitą į Ukrainą vasario 24-25 dienoms ir paragino ES bei NATO kolegas surengti aukšto lygio vizitų į Kijevą ciklą. Taip suorganizavęs nepertraukiamą užsienio diplomatų budėjimą Kijeve pagal "lietuvišką vadovėlį".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.