JAV suabejojo ​​"pragariškų sankcijų" veiksmingumu

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Suabejota "pragariškų sankcijų", kuriomis JAV grasina Rusijai "invazijos" į Ukrainą atveju, veiksmingumu, nes nuo 2014 metų Rusijos ekonomika prisitaikė prie apribojimų. Apie tai rašo amerikiečių laikraštis "The Wall Street Journal".

Straipsnio autorius Džošas Ulikas (Josh Ulick), išanalizavęs ekonominės sistemos būklę, priėjo prie išvados, kad Maskva ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo sankcijų spaudimo. Be to, kai kurie "pragariško sankcijų paketo" veiksniai, kaip šias priemones įvertino senatorius Lindsis Grehemas (Lindsay Graham), gali rikošetu smogti Europai.

"ES priklauso nuo Rusijos daugiau nei trečdaliu gamtinių dujų importo. Sausio mėnesį JAV ir Europa nesvarstė sankcijų tiesiogiai taikyti Rusijos naftos ir gamtinių dujų eksportui, nes baiminasi, kad tai gali padidinti ir taip aukštas energijos kainas Europoje. Tačiau prezidentas Baidenas pareiškė, kad svarstys galimybę blokuoti dujotiekio "Nord Stream-2", kuriuo Rusijos dujos bus tiekiamos į Vokietiją, paleidimą", – sakė Ulikas. Jis pridūrė, kad Rusija diversifikuoja natūralaus kuro pardavimo rinką, pirmiausia dėmesį skirdama Kinijai.

Valstybės skolos mažinimą dėl "konservatyvios fiskalinės politikos" žurnalistas taip pat laiko svarbia priemone prieš sankcijas ir pažymėjo, kad Rusijos skola mažėjo daug aktyviau nei JAV ir Europos šalyse. Šis pasiekimas gali tapti ypač sėkmingas dėl aukso atsargų augimo.

"Po 2014 metų Ukrainos krizės Rusija pajamas iš naftos ir dujų pardavimo panaudojo aukso ir užsienio valiutos atsargoms papildyti. Maskva gali jas panaudoti rubliui palaikyti, jei sankcijos privestų prie valiutos žlugimo, arba vyriausybės išlaidoms padengti", – pabrėžė autorius.

Pasak Uliko, ilgas sankcijų įsisiūbavimo procesas suteikė Rusijai laiko parengti sistemą, atsparią tolimesnėms Vakarų atakoms. Naująjį sankcijų paketą jis vertina nevienareikšmiškai.

"Daugelis sankcijų po 2014 metų buvo tikslingesnės, skirtos asmenims ar subjektams. <…> Nors neseniai pasiūlytos sankcijos yra platesnės, Maskva taip pat turėjo laiko atkurti savo ekonomiką, todėl ji tapo atsparesnė baudžiamosioms priemonėms, o galutinis sankcijų veiksmingumas lieka neaiškus", – apibendrino jis.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir NATO kaltina Rusiją planuojant ataką prieš Ukrainą ir sustiprino savo pajėgas Rytų Europoje. Maskva atmeta visus kaltinimus, pabrėždama, kad perkelia kariuomenę savo teritorijose, taip pat primena, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nepažeidžia jokių susitarimų, skirtingai nei Kijevas, kuris nesilaiko Minsko susitarimų.

Dokumentas numato paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo kontaktinės linijos. Dabar Ukrainos valdžia sutelkė daugiau nei pusę kariuomenės personalo pasienyje su DLR ir LLR, kuris reguliariai apšaudo pašauktinius, naudodamas draudžiamą įrangą.

Vakarai ir toliau teigia, kad Rusija tariamai rengia provokacijas Ukrainoje, nepaisant to, kad po pratybų Rusijos kariai grįžta į savo dislokavimo vietas. Vasario 14 d. Rusijos Federacijos prezidentas susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Susitikime su Putinu Rusijos gynybos ministerijos vadovas pranešė, kad "kai kurios pratybos eina į pabaigą, kai kurios bus baigtos artimiausiu metu". Rusijos Federacijos Pietų ir Vakarų karinės apygardos pradėjo grąžinti karius į jų dislokavimo vietas, antradienį žurnalistams pasakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.