Amerikos prioritetai Europoje — su kuo draugauti Lietuvai?

Pastaruoju metu JAV prezidentas aktyviai bendrauja su Europos lyderiais. Bet ne su visais. Kokias išvadas daryti Lietuvai?

Sausio pabaigoje Amerikos vadovas Džo Baidenas susiskambino su Europos lyderiais. Vaizdo skambučio metu dalyvavo ES ir NATO vadovybė, Prancūzijos ir Lenkijos prezidentai, Vokietijos kancleris ir Didžiosios Britanijos bei Italijos premjerai. Vasario 11 d. JAV prezidentas dar kartą pasikalbėjo su tais pačiais lyderiais (plius Rumunijos prezidentas ir Kanados premjeras).

Tai rodo, kas svarbus Vašingtonui Europoje. Tačiau minėtos europinės valstybės ir institucijos reikšmingai skiriasi. Todėl kyla klausimas — į ką orientuotis Lietuvai?

Šiandien svarbiausi jai yra santykiai su JAV ir Lenkija, kuri Europoje faktiškai realizuoja Vašingtono darbotvarkę. Taip pat ieškoma kontaktų su Didžiąja Britanija, kuri irgi artima Amerikai, bet bando žaisti ir savo žaidimą. Tiesa, Lietuvoje stovi Vokietijos kariai. Tačiau Vilnius vis tiek smerkia dujotiekio "Nord Stream-2" projektą. Taip pat jis pasisako prieš ES kariuomenės ne NATO pagrindu idėją, kurią remia Prancūzija.

Bet ar visa tai nepakenks Lietuvos santykiams su Briuseliu ir Paryžiumi bei Berlynu (tuo labiau, kad Lenkija stipriai konfliktuoja su ES, o Didžioji Britanija net nėra bloko narė)?

Vilniaus užsienio politika, greičiausiai, nelabai patinka Vokietijai ir Prancūzijai, tačiau, pavyzdžiui, Berlynas ją ne tik toleruoja, bet dar siunčia į Lietuvą papildomus karius. Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad Europos Sąjungoje galima be jokių problemų vykdyti proamerikietišką kursą. Kodėl? Todėl, kad tai faktiškai daro visa Europa (tik vienos, kaip Baltijos šalys ir Lenkija, yra visiškai proamerikietiškos, o kitos, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, tam tikrais atvejais bando elgtis savarankiškai — bet jų priklausomybės nuo JAV pozicijos esmės tai nekeičia).

Tačiau tuomet kyla klausimas dėl Varšuvos — kodėl Briuselis leidžia sau bausti ją finansiškai (kas yra išskirtinis reiškinys ES), nors ji, atsižvelgiant į Baideno pokalbius telefonu, yra viena iš pagrindinių JAV sąjungininkių (Rytų Europoje).

Galimai, taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, lenkai pernelyg suįžūlėjo, nusprendę pareikšti, kad jiems negalioja ES taisyklės; antra, Lenkija svarbi Amerikai kaip partnerė užsienio politikoje, tačiau amerikiečių nedomina nesutarimai ES viduje, ir todėl jie negina Varšuvos nuo Briuselio "diktatūros".

Tačiau tada kyla kitas klausimas — kaip Lietuvai išsaugoti gerus santykius ir su Briuseliu, kuris moka pinigus, ir su Lenkija, kuri svarbi Vilniui dėl įvairių dvišalių priežasčių ir kaip papildomas politinio ryšio su Vašingtonu ir Londonu kanalas?

Viena vertus, tai nelengva užduotis. Kita vertus, dabartinė situacija vis dar leidžia Lietuvai balansuoti tarp ES ir Lenkijos, ir tokią "neprisijungimo" politiką reikia tęsti, kol bus galimybė. O ta galimybė ilgalaikėje perspektyvoje priklausys nuo JAV vaidmens Europoje (kuo didesnis jis bus, tuo didesnė tikimybė, kad Briuselis neišdrįs sustiprinti spaudimo Lenkijai ir jos europiniams sąjungininkams), kurį lems padėtis Ukrainoje (ar prasidės karas) ir vidiniai procesai Amerikoje (ar į valdžią joje sugrįš izoliacionistas Donaldas Trumpas).

Apibendrinant, galima teigti, kad Vakaruose Lietuvos užsienio politika šiandien neturi ypatingų sunkumų ir pakankamai lengvai įsipaišo į telefoninę Baideno diplomatiją. Bėda tik ta, kad ta politika nuosekliai klaidinga, nes galėtų būti žymiai pragmatiškesnė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.