Traukia prie didelio, "mažo" nematyti: Lietuvos premjerė prisiminė istoriją

Ingrida Šimonytė - Sputnik Lietuva, 1920, 23.02.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Premjerė Ingrida Šimonytė prabilo apie tai, kad apleisti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai
Ją įkvėpė Lenkijos žydų muziejus Varšuvoje. Premjerė sakė, kad visus metus šią idėją brandino. Vilniaus meras Remigijus Šimašius ja taip pat sužavėtas.

"Mane labai įkvepia Polino muziejaus pavyzdys Varšuvoje. Tikrai gražus muziejus, tikrai labai graži idėja ir labai puikus išpildymas", — žiniasklaidai sakė Vyriausybės vadovė. Premjerė teigia, kad vystyti daugiabučių statybos čia nėra įmanoma, nes jau sutarta dėl senųjų Šnipiškių žydų kapinių tvarkymo projekto.

"Bandysime eiti tuo keliu ir įsivertinti, ar galėtume pasiūlyti visuomenei gerą idėjinį išpildymą tos vietos, kuri būtų skirta Lietuvos žydų istorijai. Ne tik Holokaustui, tiesiog papasakoti visą istoriją, ką mes turėjome per amžius ir ko netekome, ir kad tuos mažus dalykus, kuriuos vis dar turime, galėtume išsaugoti ir auginti", — tvirtino Šimonytė.
Ankstesnės Vyriausybės, rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, planavo įrengti Kongresų centrą.
Камни на Панеряйском мемориале жертвам Холокоста, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 27.01.2022
Lietuva prisimena žydų bendruomenės naikinimą Holokausto metu
Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės "Žalgirio sporto arena" perėmė Turto bankas.
Tuomet Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė su žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus, teritorijoje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia sveikinantis Vyriausybės vadovės poziciją dėl Sporto rūmų ateities. Anot jo, ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti kongresų rūmų projektą buvo klaida, "tačiau žydų tautos istorijos įamžinimas šioje jautrioje vietoje yra labai geras pasirinkimas".
"Iš Vyriausybės tikiuosi ne tik žodžių, bet ir konkrečių, su šiais sprendimais susijusių finansinių įsipareigojimų", — rašė Vilniaus meras savo Facebook laiko juostoje.
Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva, 1920, 15.10.2021
"Ypatingas" Holokaustas. Lietuva visada sako, kas jai naudinga
Idėja puiki. Būtų įamžintas žydų atminimas ir tokiu būdu. Taip pat naujam gyvenimui būtų prikelti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Tačiau ar toks patogus sprendimas yra nuoširdus? Juk sunku suderinti seno pastato įvaizdį su žydų muziejaus paskirtimi. Kiekvienas geras muziejus jau savo išore simbolizuoja eksponuojamą turinį, jo architektūra tampa pristatomos idėjos simboliu ir lankytojų traukos centru.

Brutalizmo stiliaus Vilniaus koncertų ir sporto rūmai per 30 metų įgijo savo nuosavą mitologiją. Ir niekaip nėra susiję su Lietuvoje gyvenusiais žydais. Sporto rūmų architektūra neatspindės muziejaus idėjos — juo labiau, kad šių rūmų, kultūros paveldo objekto, architektūros negalima keisti. Tai pripažino ir pati premjerė Šimonytė. Jeigu norima imti pavyzdį iš Varšuvos muziejaus, tai nėra net ką lyginti — Varšuvos muziejaus pastatas yra modernus, pastatytas šiuo tikslu, funkcionalus ir prasmingos architektūros.

Susirūpinusi žydų atminimo įamžinimu premjerė Ingrida Šimonytė galėtų nuoširdžiai pasirūpinti jau esamu memorialu. Kauno IX forto memorialu. Čia kaštai būtų nepalyginamai mažesni, nei rekonstruojant Vilniaus sporto rūmus.
Šiandien kelias iki Kauno IX forto muziejaus bei memorialinio komplekso atrodo apgailėtinai. Ši istorinės atminties vieta yra apleista. Memorialo link vedantis žvyrkelis — duobėtas ir neapšviestas. Tamsoje skendi ir pats memorialas. Teritorijoje, kurioje karo metais buvo žudomi Kauno žydai, mėtosi fejerverkų likučiai. Visa aplinka atrodo itin netvarkinga. O muziejaus vadovai liūdnai linguoja galvas — nėra pinigų.
Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis žiniasklaidai teigė, kad nuo memorialinio komplekso atidarymo lankytojams 1984-aisiais praktiškai nebuvo ženklesnio remonto. Tačiau tiek apšvietimui, tiek kelio remontui muziejus neturi pinigų.

"Kauno IX forto memorialinis kompleksas yra vienas didžiausių memorialinių kompleksų regione, svarbus ne tik lokaliu, bet ir tarptautiniu mastu, taip pat išskirtinė vieta Holokausto istorijos kontekste. Muziejaus administracija jau ne kartą sulaukė tiek muziejaus lankytojų, tiek užsienio delegacijų atstovų priekaištų dėl apverktinos į memorialinį kompleksą vedančių kelių būklės. Tokia situacija neigiamai veikia ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos įvaizdį", — aiškino muziejaus vadovas Pečiulis.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 000 žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė. 1941 m. vasarą ir rudenį Lietuva tapo pirmuoju nacių sumanyto vykdyti genocido — totalinio Europos žydų naikinimo — bandomuoju lauku. Per šį laikotarpį buvo išžudyta apie 80 procentų Lietuvos žydų.
Žudynės kulminaciją pasiekė 1941 metų spalio 29 dieną, kai naciai ir jų vietiniai pagalbininkai Kauno IX forte sušaudė beveik 10 000 Kauno geto žydų.
Šią apleistą vietą šiandien gaubia tamsa. Ši vieta nušvinta tik fejerverkų šviesoje. Vietiniams švenčiant. Ką pasakysite, premjere?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Skaudžiausios praeities valandos: Vilniuje pagerbtos Holokausto aukos - Sputnik Lietuva, 1920, 23.09.2021
Video
Skaudžiausios praeities valandos: Vilniuje pagerbtos Holokausto aukos
Naujienų srautas
0