ES įvedė sankcijas šimtams rusų už tai, kad jie pripažino DLR ir LLR

ES užsienio reikalų ministrai vakar vykusiame susitikime Paryžiuje susitarė dėl politinio sprendimo, susijusio su pirmąja sankcijų dalimi dėl Donbaso respublikų pripažinimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Europos Sąjunga vasario 23 dieną pristatė naują sankcijų paketą dėl Rusijos sprendimo pripažinti DLR ir LLR nepriklausomybę, į kurį įtraukta daugiau nei trys šimtai Valstybės Dūmos deputatų, taip pat 22 asmenys ir keturios organizacijos.

Visų pirma sankcijos taikomos MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausiajai redaktorei Margaritai Simonian, oficialiai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai Zacharovai, Valstybės Dūmos vicepirmininkui Piotrui Tolstojui, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojui Maratui Chusnulinui, ekonominės plėtros ministrui Maksimui Rešetnikovui, senatoriui Aleksejui Puškovui, Rusijos gynybos ministerijos vadovui Sergejui Šoigu, ministro pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Grigorenkai, Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiajam vadui Nikolajui Jevmenovui, Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojui Vladimirui Kasatonovui, Juodosios jūros laivyno vadui Igoriui Osipovui, vyriausiajam sausumos pajėgų vadui Olegui Saliukovui, oro pajėgų vadui Sergejui Dronovui, vyriausiajam aviacijos ir kosminių pajėgų vadui Sergejui Surovikinui. Tarp parlamentarų, kuriems taikomos sankcijos, yra Rusijos Federacijos komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas, deputatai Anatolijus Vasermanas, Viačeslavas Fetisovas.

Tarp organizacijų, kurioms taikomos ES sankcijos, yra Interneto tyrimų agentūra, bankai "Rossija", "Promsviazbank" ir "VEB.RF".

Dėl politinio sprendimo įvesti pirmąją sankcijų už LLR ir DLR pripažinimą dalį ES užsienio reikalų ministrai susitarė antradienį susitikime Paryžiuje. ES paaiškino, kad ribojamąsias priemones visų pirma taikė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatams, kurie balsavo už kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu pripažinti LLR ir DLR nepriklausomybę.

Sankcijos taip pat numatytos bankų sektoriui ir Sąjungos prekybai su Ukrainos nekontroliuojamomis Donbaso teritorijomis.

Iš pradžių ES pranešė, kad į naujų sankcijų sąrašą nuspręsta įtraukti 351 parlamentarą ir 27 asmenis bei organizacijas. Tačiau oficialiajame leidinyje paskelbtame dokumente kaltinamųjų buvo mažiau — 336 Valstybės Dūmos deputatai ir 26 asmenys bei organizacijos. Naujasis sąrašas buvo įtrauktas į jau nuo 2014 metų galiojantį ES sankcijų režimą, numatantį įvesti ribojamąsias priemones "užkertant kelią Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui". Iki vasario 23 d. jame jau buvo 193 asmenys ir 48 organizacijos. Atitinkamai tie kaltinamieji, kurie jau galėjo būti šiame sąraše, vėl į jį nebuvo įtraukti.

Įtraukimas į ES sankcijų sąrašą reiškia draudimą atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir turto įšaldymą Sąjungos teritorijoje asmenims, taip pat organizacijų turto įšaldymą. ES piliečiams ir organizacijoms draudžiama pervesti lėšas sąraše esantiems asmenims.

Individualios sankcijos Rusijos Federacijos ir Ukrainos piliečiams, kuriuos Europos Sąjunga kaltina "kenkiant Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui", pirmą kartą buvo įvestos 2014 metų kovą ir nuo tada reguliariai pratęsiamos šešiems mėnesiams.

Formaliai ES sankcijos pagal šį režimą galioja iki 2022 metų kovo 15 dienos. 2021 metų rugsėjo 15 dieną jos vėl buvo automatiškai pratęstos šešiems mėnesiams. Kitas pratęsimas gali būti paskelbtas vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Santykiai tarp Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po ten surengto referendumo tapo Rusijos dalimi. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, tokių kaip importo keitimo politika, ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų subjektas.

Padėtis Donbase pastarosiomis dienomis paaštrėjo, Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos pranešė apie daugybę Ukrainos saugumo pajėgų įvykdytų apšaudymų. Pradėta masinė laikina piliečių evakuacija į Rostovo sritį, paskelbta visuotinė mobilizacija. DLR ir LLR valdžia kreipėsi į Rusiją su prašymu pripažinti respublikų nepriklausomybę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė neeilinį Saugumo tarybos posėdį, o tada kreipėsi į rusus ir pareiškė manantis, kad būtina nedelsiant pripažinti Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų suverenitetą. Po to pasirašė atitinkamus dekretus.