Ko Rusijai dabar tikėtis iš Vakarų

Dar prieš karinės operacijos pradžią vien už DLR ir LLR pripažinimą Rusija jau buvo gavusi Vakarų šalių sankcijų paketą. Vakarų nuomone, Rusija neturėtų gelbėti rusų. Jie turėtų sėdėti rūsiuose ir mirti. O jei Rusija imasi juos ginti, ji turi būti nubausta

Iš čia kilo amerikiečių sankcijos suverenios Rusijos skolai, vokiečiai sustabdė "Nord Stream-2" sertifikavimą ir sabotažas nukreiptas į Rusijos bankus ir įmones, kurių viena iš aukų staiga tapo net armijos centrinis sporto klubas, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Na, taip, tiesa. "Pasaulyje vis dar nėra geresnės komandos už CSKA!"

Akivaizdu, kad dabar, kai Rusijos kariškiai intensyviai demilitarizuoja nacių irštvą, kuria pavirto buvusi Ukrainos TSR, Vakarai yra dar labiau pasipiktinę. Žiniasklaidoje tiesiog kurtinamas triukšmas. "Kijevo puolimas!", "Mūšis dėl Černobylio!" – panašu, kad net antraštę apie princesės Dianos mirtį britų laikraštis "Daily Mail" atspausdino ne tokiu stambiu šriftu.

Visa tai suprantama, nieko kito ir nesitikėjome. Bet pažiūrėkime konkrečiai, kuo Rusijai grasina Vakarų partneriai, nusprendę įvesti taiką buvusios Ukrainos teritorijoje. Karine prasme NATO pažadėjo sustiprinti savo buvimą rytiniame flange. Visų pirma... Rumunijoje. Ne, tai ne rašybos klaida. Aljanso kontingentas bus padidintas Rumunijoje ir, galbūt, Baltijos šalyse.

Bet, atleiskite, o kaip su Ukraina? Aaa... ne. Ten – ne. Atleiskite. Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Stoltenbergas oficialiai pareiškė: "Ukrainos teritorijoje NATO pajėgų nėra ir neplanuojama jų ten siųsti. Mes remiame Ukrainą, bet suteikiame tvirtas saugumo garantijas tik NATO sąjungininkams".

Viskas. Sąjungininkai gauna tvirtas garantijas, o Ukraina, pasirodo, nelabai tvirtas. Jei atvirai, kažkokios paliegusios garantijos. Ir kam tuomet reikėjo juos tempti į NATO, pralaužiant daugumos šalies gyventojų pasipriešinimą? Kam reikėjo ten vežti ginklus, mokyti karius kovoti su rusais, dalinti medinius kalašnikovus civiliams, kurstyti neapykantą "maskvėnams"? Atsiradus pirmam pavojui, juos palikti vienus? Ak, kaip negerai. Kad visa amerikiečių karių veikla vyks tik NATO šalių teritorijoje, patvirtino ir NATO vadovas, ir JAV prezidentas. Į Ukrainą jie nevažiuos.

Dabar pakalbėkime apie ekonomiką. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas grasino "sugriauti Rusijos ekonomiką". VTB turtas ką tik buvo įšaldytas Didžiojoje Britanijoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad naujosios sankcijos "sulėtins Rusijos ekonomikos augimą, paspartins infliaciją, pabrangins paskolas ir palaipsniui sunaikins pramonės bazę".

Net Čekijos prezidentas Milošas Zemanas – visai netikėtai – pareikalavo "izoliuoti beprotį" (turėjo omenyje Putiną) ir nedelsiant atjungti Rusiją nuo SWIFT. Baidenas ką tik paskelbė apie naujas JAV sankcijas Rusijai. Į nemalonę pateks keturi Rusijos bankai, iš kurių didžiausias — VTB.

Sandorių doleriais, eurais, svarais, jenomis apribojimai. Paskelbtas aukštųjų technologijų produktų eksporto į Rusiją apribojimas, kuris turėtų paveikti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą ir kosmosą. Atjungimas nuo SWIFT Baideno atmestas. Taip pat nebuvo pranešta apie atjungimą nuo programinės įrangos.

"Kodėl Putinui nebuvo skirtos sankcijos?" – sušuko žurnalistas po Baideno kalbos. JAV prezidentas neatsakė.

Visos paskelbtos priemonės Rusijai, žinoma, gali būti nemalonios. Bet ar jos sužlugdys Rusijos ekonomiką? Ko tik ji nematė. Nuo 2014 metų Rusija be perstojo bombarduojama sankcijomis. Naujausių sankcijų paketas Rusijai vis tiek būtų pritaikytas net ir be karinės operacijos.

Ji būtų nubausta už tai, kad neįsiveržė, klastingai apgavo Vakarų partnerius. Artimiausiu laikotarpiu tiek Europos atsisakymas pirkti angliavandenilius, tiek finansinių sandorių trukdžiai gali būti gana nemalonūs. Neabejotina, kad jie paskatins Rusijos ekonomikos diversifikaciją ir naują, dar didesnį importo pakeitimo etapą. Visa tai yra puikus neoindustrializacijos variklis. Ir taip, Rusijoje yra ir svetimo turto, yra ką užšaldyti.

Tačiau kalbant apie Vakarų – ypač Europos – partnerius, jie šiomis sankcijomis ne tik šauna sau į koją. Jie prisidėjo ginklą prie galvos ir ruošiasi nuspausti gaiduką. Dmitrijus Medvedevas jiems jau pažadėjo dujas už du tūkstančius eurų. Tačiau tai nėra tik didžiulis komunalinių mokesčių augimas ir didžiuliai asmenų bankrotai. Tai taip pat Europos firmų ir įmonių bankrotų lavina – tikra ES ekonomikos žmogžudystė.

Rusijos atjungimas nuo sandorių su doleriu ir euru pakirs bendrą pasitikėjimą šiomis valiutomis. Rusijos eksporto atsisakymas Europos gamintojams atsilieps dar blogiau nei Rusijos. Europa ir JAV nėra tokios puikios formos, kad galėtų sutriuškinti kitų šalių ekonomiką. Kad tik patys išgyventų. Pažiūrėkite, kaip Dau Džonso indeksas reagavo vien į sankcijų laukimą. Per vieną dieną jis nukrito 830 taškų.

"Nasdaq" padėtis šiandien yra blogesnė nei 2008 m. finansų krizės įkarštyje. "Meta" (buvęs Facebook) akcijos nuo metų pradžios nukrito 40 %, "Netflix" – maždaug tiek pat, "Nvidia" ir "Tesla" nuvertėjo ketvirtadaliu, paskui juos – "Microsoft", "Amazon", "Alphabet" lekia į bedugnę.

Burbulai pradėjo mažėti – apie ką, beje, Rusija neseniai perspėjo. Žinoma, Vakarų žiniasklaida tikina, kad taip yra dėl "Rusijos agresijos". Tačiau iš tikrųjų rinkos žlunga dėl savižudiškų sankcijų politikos, kurią džiugiai propaguoja Vakarų elitas. Vakarų partneriai gali lengvai pereiti prie visiško akcijų rinkos žlugimo. O kokios tada gali būti sankcijos? Ir visa tai Vakaruose puikiai suprantama.

"Guardian" korespondentas praneša iš Briuselio, kur Europos šalių atstovai diskutuoja apie galimas sankcijas. Kol kas ten didelis chaosas. Italija, Vokietija ir Kipras prieštarauja kai kurioms sankcijoms. Prancūzija ir Vokietija lėtina procesą, siūlydamos palaukti, kol JAV ir Didžioji Britanija pirmosios įves sankcijas. Trumpai tariant, niekas nenori mirti.

Be ekonominių sankcijų, europiečiai yra pasirengę imtis ir diplomatinio pobūdžio švietėjiškų priemonių. Pavyzdžiui, Baltijos tigrai jau siūlo rusams neišduoti turistinių vizų. Lenkija taip pat. Ir dėl to apskritai parama Ukrainai išseko. Jei pažvelgsime iš šalies, tai, žinoma, yra gryniausia išdavystė. Amerikos ir Europos elitas pavyzdingai, viso pasaulio akyse, meta Kijevo chuntą.

Velniai žino, ko jems prižadėjęs, prikimšęs šalį mirtinų ginklų, viliojantis mitais apie "Abrams" Raudonojoje aikštėje, Vašingtonas techniškai ir įprastai pasitraukia iš mūšio lauko.

Rusijos žmonės nelabai supranta, koks ypatingas pykčio laipsnis, kurį pastarosiomis dienomis pasiekė Vakarų elitas. Štai kodėl jie įsivelia į tarpusavio ginčą tarp slavų, intensyviai kursto neapykantą, nenuilstamai lipdo klastotes. Kodėl jie tokie sukti? Rūpinkitės savo reikalais, žiūrėkite, Dau Džonsas krenta.

Bet čia esmė ta, kad visos tos netikusios "nacionalinės statybos", kuriomis Vašingtonas užsiima pastaruosius trisdešimt metų Rytų Europoje, žlunga mūsų akyse – nuo ​​Čekijos iki Moldovos, nuo Albanijos iki Ukrainos — Tarybų Sąjungos ir Varšuvos pakto griuvėsiuose. Tai buvo vykdoma kelių itin korumpuotų elito atstovų rankomis ir buvo vykdoma tiesiogiai prieš didžiosios daugumos gyventojų valią.

Niekas jų – gyventojų – neklausė. Jie buvo be galo kvailinami ir ignoruojami. Antiliaudiškos chuntos įvairiose sostinėse sugalvojo savo istoriją, kalbėjo neegzistuojančiomis kalbomis, eidavo į eisenas su fakelais, šlovindavo nacius. Tautos tyliai žiūrėjo į visa tai, neturėjo laiko politikai, stengėsi išgyventi. Iš čia ir nemalonus farso poskonis visose šiose naujose būsenose. Dažniausiai jos buvo sukurtos prieštaraujant daugumos nuomonei.

Šiandien jos laikosi tik ant NATO durtuvų. Vieša paslaptis ta, kad Rytų Europos tautos – priešingai nei mano marionetinė vadovybė – nori gyventi taikiai ir draugiškai su Rusija. Daugybė žmonių šiose limitrofų teritorijose laiko save rusais. Ir būtent tai dabar matome Ukrainoje, kur niekas ypatingai nekariauja su Rusijos kariuomene. Mes neturime su kuo kovoti. Ten yra beveik visi mūsų žmonės.

Ukrainos kariuomenė masiškai pasiduoda, o ministras Šoigu įsako jiems suteikti išėjimo koridorius ir elgtis su jais pagarbiai. Ir tai yra teisinga. Ir reikia nepamiršti įpilti jiems karštos sriubos. Nes gamtoje nėra Ukrainos kariuomenės, o yra paprasti Rusijos žmonės, apkvailinti Vakarų propagandos ir Kijevo chuntos.

Rusijos armijos operaciją galima būtų pavadinti savaitgalio karu. Bet iš tikrųjų tai nėra karas. Tai klasikinė taikos palaikymo misija. Jokio pavojaus civiliams, tikslūs, puikiai apskaičiuoti smūgiai į ginklų sandėlius, priešraketinės gynybos sistemas ir oro uostus. Ir praktiškai niekas Ukrainoje nenori ginti Kijevo režimo.

Rusijos artilerija šiandien naikina ne tik karinę infrastruktūrą Ukrainos teritorijoje, bet ir visą anti-Rusijos idėją. Ši Vašingtono sugalvota koncepcija niekada neturėjo tikros masinės paramos. Ji buvo saugoma, kad būtų parodyta amerikiečiams kaip blogai nudažyta dekoracija. Dabar ši apdaila griaunama. Ir išlaisvinti Ukrainos žmonės pagaliau gauna galimybę pasirinkti savo likimą.

Tai geras signalas ir daugeliui kitų Europos šalių. Ar verta lenkti nugaras prieš savo chuntą, kuri už nedidelę kainą parduos tave ir tavo vaikus pasigirdus pirmam Amerikos signalui? Jie jus sužlugdys, primes labai bjaurių, mizantropiškų idėjų, o tada surengs beprasmį karą, pasiųs jus mirti. Laisvė arti. Mūsiškiai ateina.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.