Gydytojas pasakojo, kas lemia organizmo reakciją į revakcinaciją

Organizmo reakciją į vakciną lemia daugybė veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju vakcinacija išlieka saugiausias ir patikimiausias būdas sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Dauguma rusų revakcinaciją nuo COVID-19 perneša lengviau nei pirmąsias dvi injekcijas. Kokie veiksniai turi įtakos reakcijai po vakcinacijos, interviu Sputnik radijui papasakojo aukščiausios kategorijos gydytojas toksikologas, Mokslo žurnalistų klubo narys Aleksejus Vodovozovas.

Trečiosios vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos dozės įvedimas, kaip taisyklė, organizmui yra lengviau suvokiamas nei du pagrindinės vakcinacijos etapai. Tai gali lemti imuninio atsako į stiprintuvą greitis, mano Vodovozovas.

"Jei žmogus nesirgo ir nebuvo vakcinuotas, jam vakcina yra visiškai naujas, nepažįstamas antigenas, ir niekas nežino, kaip jis į tai reaguos. Jei žmogus yra skiepyjamas po ligos arba gauna revakcinaciją po pagrindinės vakcinos, čia viskas daug paprasčiau. Žmogus jau susidūrė su šiuo antigenu, jam greičiau susidaro imuninis atsakas. Kaip rodo tyrimai, gana greitai pakyla antikūnų lygis (po revakcinacijos — Sputnik) ir atsiranda ląstelinio imuniteto aktyvacijos požymiai", — pasakė jis.

Gydytojo nuomone, dėl didelio antikūnų susidarymo ir ląstelinio imuniteto suaktyvėjimo revakcinacijos metu gali nebūti šalutinių poveikių.

"Jei, pavyzdžiui, žmogus po pirmųjų dviejų vakcinos dozių buvo išmuštas iš įprasto gyvenimo kelioms dienoms, jis smarkiai karščiavo, tai revakcinacijos metu tai rečiau pasitaiko", — pasakė Vodovozovas.

Tačiau būna išimčių, tęsė jis. Daug kas priklauso nuo individualių organizmo savybių, ir kai kuriais atvejais po revakcinacijos gali atsirasti daugiau nepageidaujamų reiškinių nei po pagrindinių vakcinacijos etapų.

"Bet būna ir atvirkščiai, kai žmonės pirmųjų dviejų dozių visai nepastebėjo, o trečios kažkodėl nelabai toleravo", — pridūrė Vodovozovas.

Gydytojas išvardijo veiksnius, turinčius įtakos reakcijos po vakcinacijos sunkumui.

"Net ir nelabai pastebima ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija gali turėti įtakos mūsų savijautai. Pavyzdžiui, nepakankamai išsimiegojome arba, tarkime, patyrėme stresą ar kažką panašiai. Kiekvienas iš šių veiksnių įtakoja bendrą mūsų organizmo pasirengimo vakcinacijai vaizdą. Pavyzdžiui, moterims menstruacinio ciklo fazė taip pat turi tam tikrą reikšmę", — paaiškino Vodovozovas.

Organizmo reakciją į vakciną lemia daugybė kintamųjų, tačiau bet kuriuo atveju vakcinacija išlieka saugiausias ir patikimiausias būdas sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija.