Antirusiškos sankcijos žudo Europos ekonomiką

Vakarų spauda entuziastingai vardija Rusijai įvestas sankcijas, pranašauja itin sunkius Rusijos ekonomikai laikus, o kai kurie leidiniai apskritai sutaria, kad mūsų šalies laukia garantuotas defoltas

Vis giliau pasinerdami į savo svajones apie Rusijos žlugimą, užsienio leidiniai kažkodėl nesivargina apgalvotai analizuoti savo finansų ir pramonės sistemos būklę. O pamatyti ten yra ką, rašo RIA Novosti straipsnyje Sergejus Savčiukas.

Praėjusį ketvirtadienį Vokietijos plieno gamykla "Lech-Stahlwerk" Meitingene ir Ispanijos cemento gamykla "Portland Valderrivas Cementos" paskelbė apie visišką gamybos sustabdymą. Daugiau nei tūkstantis vienintelės plieno gamyklos visoje Bavarijoje darbuotojų ir jų kolegų Ispanijoje iš kelių cemento gamyklų buvo išleisti neterminuotų atostogų. Įmonių vadovybė oficialiai pranešė valdžiai, kad gamyklos negalės atnaujinti gamybos, kol elektros savikaina pramonės vartotojams nukris žemiau dviejų šimtų eurų už megavatą.

Dienos naujienos tuo nesibaigė, nes apie negalėjimą tęsti darbų buvo pranešta ir Vokietijos popieriaus gamyklai "Delkeskamp Packagingwerke". Savininkai išsiuntė laišką federalinei vyriausybei, prašydami kuo greičiau atnaujinti įprastą elektros energijos tiekimą ir peržiūrėti kainų politiką pramoniniams vartotojams.

Prieš kelias dienas Norvegijos bendrovė "Yara", antra pagal dydį pasaulyje žemės ūkio trąšų gamintoja, paskelbė pareiškimą, kad dėl rekordiškai aukštų gamtinių dujų kainų, kurios grandinėje lemia vienodai rekordines elektros kainas, dvi pagrindinės jos įmonės Italijoje ir Prancūzijoje produkciją sumažins iki 40 proc. Gamyklos, esančios Italijos mieste Feraroje ir Havre, Prancūzijoje, kasmet pagamina daugiau nei 1 mln. tonų amoniako ir apie 900 tūkstančių tonų karbamido, kurie naudojami kaip trąšos žemės ūkio pramonės sektoriuje.

Norint suprasti problemos mastą, reikia prisiminti, kad ta pati "Yara" praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. sandūroje jau sumažino gamybos tempus ir mastą, taip pat keturiasdešimt procentų, dėl nepakeliamų energijos kainų. Tiesą sakant, dabar kalbame apie visiško gamybos sustabdymo tikimybę, o Europos rinkos sureagavo į pirmaujančią poziciją – ir pačių trąšų, ir žemės ūkio produktų, pirmiausia grūdų, kainos nuolat kilo aukštyn.

Praėjusią savaitę Italijos sunkvežimių asociacija "Trasportounito" paskelbė neterminuotą vilkikų streiką. Priežastis, kaip galima numanyti, taip pat tiesiogiai susijusi su sankcijų karu prieš Rusiją. Benzino ir dyzelino kaina konkrečiai Italijoje jau viršijo du eurus už litrą, todėl krovininio kelių transporto pelningumas kelia labai didelį klausimą. Transporto įmonių savininkai susiduria su paprastu pasirinkimu: arba dirbti nuostolingai, arba smarkiai pakelti prekių pervežimo kainas, o dėl to iš karto sumažės užsakymų skaičius.

Aklavietė. Vos po pirmosios pandemijos sukeltos energetinės krizės bangos, kurią išgyventi gali ne visi, artėja tikra audra. Tai nėra vaizdingas ar perdėtas posakis. Kovo 9 dieną Europos Komisijai buvo išsiųstas kolektyvinis laiškas, pasirašytas visų pagrindinių Europos pramonės sektorių atstovų. Europos plieno asociacija (EUROFER), Europos cemento asociacija (CEMBUREAU), Europos keramikos pramonės asociacija (Cerame-Unie), Europos geležies lydinių gamintojų asociacija (EUROALLIAGES), Europos spalvotųjų metalų gamintojų asociacija (EUROMETAUX), Europos metalo ir Mineralų kasybos asociacija (EUROMINES), Europos keramzito asociacija (EXCA) ir Europos stiklo aljansas (angl. Glass Alliance Europe) reikalauja, kad Briuselis imtųsi skubių priemonių energijos rinkai stabilizuoti.

Amerikiečiai irgi pajus antirusiškų sankcijų "šoko bangą", rašo "The Hill". Pramonininkai perspėja, kad jeigu Europos Komisija nesustabdys energijos ir elektros kainų kilimo, tai gali lemti visišką Europos pramonės ir kartu ekonomikos žlugimą.

Pažymėtina, kad laiške konkrečiai minimi alternatyvūs šaltiniai. Didelio verslo atstovai, skirtingai nei entuziastingi Vakarų žurnalistai ir aplinkosaugininkai, atsinaujinančių energijos šaltinių nelaiko patikimais energijos šaltiniais ir prašo vyriausybės pateikti išsamų paaiškinimą, kaip ir kokia apimtimi bus perkamos gamtinės dujos, nafta ir anglis, įskaitant tiekimą iš Rusijos.

Dar kartą kartojame, čia nėra nė vienos mūsų fantazijos raidės, tik sausi statistikos skaičiai. Didžiosios Britanijos spauda praneša, kad naftos ateities sandorių kaina balandžio mėnesį išaugo 20 kartų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nuo specialiosios operacijos Ukrainos teritorijoje pradžios ir po jos kilusio sankcijų karo prieš Rusiją gamtinių dujų kaina Europos biržose šoktelėjo 79 proc. "Brent" naftos barelis kainuoja 140 USD, tai yra, vos per dvi savaites barelis pabrango dešimčia procentų, priartėdamas prie istorinio 2008 m. rekordo, kai už barelį buvo duoti 147 USD.

Logiška, kad pabrangus pirminiams šaltiniams, elektros kaina taip pat negali likti tokia pati. Didžiojoje Britanijoje praėjusią savaitę megavatvalandės kaina siekė 345, o Vokietijoje viršijo 220 eurų.

Kainoms siekiant zenitą Europos lyderiai smarkiai sumažino antirusiškos retorikos laipsnį. Pavyzdžiui, Olafas Šolcas teigė, kad Europa išnaudojo visas galimybes įvesti Maskvai naujas sankcijas, o Borisas Džonsonas netgi pripažino, kad Rusijos ir jos žmonių didybe niekas niekada neabejojo.

Beje, Britanijos atžvilgiu yra vienas įdomus faktas. Kaip rašo britų dienraštis "Daily Mail", likus lygiai mėnesiui iki Ukrainos specialiosios operacijos pradžios, JK pasiekė savotišką istorinį rekordą, rusiškos energijos pirkimui išleisdama 2,6 mlrd. Už 911,5 mln. svarų sterlingų buvo nupirkti dideli benzino ir dyzelino kiekiai, dar 32 mln. svarų sterlingų buvo panaudota šiluminės anglies, metalurginio kokso ir anglių briketų pirkimui, 590,4 mln. GBP už žalią naftą ir 289,1 mln. GBP už Rusijos gamtines dujas.

Neaišku, ar Didžioji Britanija turi savo informacijos šaltinių Rusijos gynybos departamente, tačiau skubūs ir rekordiniai energijos išteklių pirkimai iš Rusijos, kurios atžvilgiu Londonas užėmė šimtmečius itin nedraugišką poziciją, atrodo kažkaip labai įtartinai. Tačiau, kaip matome, saugumo resursų pagalvės sukūrimas nepadėjo nei Britanijai, nei ES šalims. Bandydamas nubausti Rusiją, Vakarų šalių aljansas, jei ne visiškai nužudė savo pramonę ir ekonomiką, tai pasiuntė jas į gilų nokautą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.