Ekonomika pagal tvarkaraštį — kada žlugs konservatorių reitingas?

Lietuvoje paskelbti nauji partijų reitingai. Kiek jie atspindi situaciją šalyje?

Kaip rodo "Vilmorus" kovo 10–19 dienomis atlikta apklausa, jeigu rinkimai į Seimą vyktų dabar, daugiausia balsų gautų socialdemokratų partija, už kurią balsuotų 14,3 proc. respondentų (15,6 proc. vasarį). Opozicinę Demokratų sąjungą "Vardan Lietuvos" palaikytų 12,3 proc. rinkėjų (10,3 proc.). Trečioje vietoje liktų valdančioji "Tėvynės sąjunga" su 11,8 proc. balsų (8,9 proc.). Ketvirtoje vietoje su 6,7 proc. (7 proc.) rikiuojasi "valstiečiai".

Ant ribos balansuoja valdančiojoje koalicijoje dirbantis "Liberalų sąjūdis" su 5,1 proc. balsų (4,5 proc.) ir opozicinė "Darbo partija", kuri gautų 4,3 proc. (5 proc.). Pažymėtina, kad tik 1,4 proc. (1,9 proc.) apklaustųjų paremtų "Laisvės partiją" (keista, kad kažkur dingo "Laisvės ir teisingumo" partija, kuri pastaruoju metu turėjo stabilų reitingą, leidžiantį jai patekti į Seimą).

Pagal šiuos skaičius galima padaryti keletą išvadų. Pirma, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partija tampa viena iš pagrindinių opozicinių politinių jėgų ir įsitvirtina reitingų viršūnėje. Ekspertai vis dar nėra tikri, kad tai ilgalaikė tendencija, bet šiandien akivaizdu, jog Demokratų sąjungai (kol kas remiantis labiau tikėjimu ja nei darbais) gerai sekasi rinkti centro-kairės balsus, kuriuos anksčiau gaudavo kitos šios ideologinės pakraipos partijos. Ir jeigu socdemai nesuaktyvės, "Vardan Lietuvos" greitai nustums juos nuo pirmos vietos.

Antra, "Laisvės partija" virsta "politiniu lavonu", ko ir reikėjo tikėtis — jos patekimas į Seimą buvo stebuklas, bet gyvenimas viską sustato į savo vietas (parodė, kad partija neišlaiko efektyvaus valdymo testo). Tačiau tuo pat metu konservatorių populiarumas išaugo. Klausimas — kodėl, už kokius nuopelnus?

Galima spėti, kad priežastis yra konfliktas Ukrainoje, kuris sureikšmino šalies saugumo klausimą, o šioje sferoje "Tėvynės sąjunga" jaučiasi kaip žuvis vandenyje, kaip pagrindinė Tėvynės gynėja. Taip pat Lietuvos visuomenėje šiandien aktuali visokeriopa pagalba Ukrainai (karinė, politinė, humanitarinė), ir šiuo atveju valdžia irgi sėkmingai atspindi šalies gyventojų lūkesčius.

Tačiau reikia suprasti, kad tai gali būti laikinas reiškinys — anksčiau ar vėliau karinio ažiotažo banga atslūgs ir teks sugrįžti į skaudžią ekonominę tikrovę, kurią neseniai įvertino Lietuvos bankas. Išsipildžius optimistiškiausiam jo scenarijui, 2022 m. Lietuvos realusis BVP išaugtų 2,7 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarytų 10,5 proc.

Šiame kontekste kyla klausimas — Lietuvos valdžia gali tik siūlyti ES griežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu (kas gresia Europai labai rimtomis problemomis) ir didinti gynybos išlaidas, ar visgi čia ir dabar yra parengusi operatyvų (ne ilgalaikį) antiinfliacinių priemonių paketą? Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai ir delsimas imtis kainas mažinančių priemonių.

Valdantieji sako, kad rengia atsaką. Pradėti galima būtų nuo kažkokių sprendimų, kurie padėtų sumažinti degalų kainą ir kurių imasi įvairios kitos ES valstybės. Pažiūrėsime, kas bus pasiūlyta.

Apibendrinant, galima teigti, kad partinis Lietuvos gyvenimas vyksta pagal klasikinį dėsnį: opozicijos (ypač Skvernelio partijos) populiarumas auga, valdžiai nesugebant efektyviai spręsti ekonominių šalies problemų. Kuriam laikui valdančiuosius išgelbėjo konfliktas Ukrainoje, kuris nukreipė Lietuvos gyventojų dėmesį nuo infliacijos. Tačiau susitelkimo efektas greitai pasibaigs, ir jeigu nebus veiksmingų antikrizinių priemonių, nauji reitingai gali parodyti visai kitą konservatorių palaikymo lygį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.