https://lt.sputniknews.com/20220331/simonyte-pranese-kiek-pabegeliu-ukrainieciu-uzsiregistravo-lietuvoje-22431694.html
Šimonytė pranešė, kiek pabėgėlių ukrainiečių užsiregistravo Lietuvoje
Šimonytė pranešė, kiek pabėgėlių ukrainiečių užsiregistravo Lietuvoje
Sputnik Lietuva
Anot premjerės, visos ES ir NATO šalys turi teikti visą įmanomą pagalbą Ukrainai bei griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai 2022.03.31, Sputnik Lietuva
2022-03-31T11:09+0300
2022-03-31T11:09+0300
2022-03-31T11:38+0300
rusijos specialioji karinė operacija donbase
lietuva
ukraina
ingrida šimonytė
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/03/05/21944053_0:181:1875:1236_1920x0_80_0_0_f91c40100ac8575877b4e648816b66eb.jpg
VILNIS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvoje jau yra apie 40 tūkst. užsiregistravusių nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.Kartu ji pažymėjo, kad realus į šalį atvykusių pabėgėlių skaičius gali būti didesnis.Ji pabrėžė, kad Ukrainai reikia padėti ginkluote, humanitarine pagalba, pasirūpinti ir laikinai namus palikusiais žmonėmis."Manau, kad mūsų, civilizuoto Vakarų pasaulio pareiga yra visais įmanomais būdais padėti Ukrainai, kuri kaunasi, iš esmės, už tą civilizaciją, <...> ir užtikrinti, kad nuostoliai ir kaina, kurią už tai Ukrainos žmonėms reikės sumokėti, būtų kaip įmanoma mažesnė", – sakė Šimonytė.Šiandien vykusiame Šimonytės ir Frederiksen susitikime šalys aptarė saugumo situaciją Europoje, pagalbą Ukrainai, sankcijų Rusijai bei Baltarusijai griežtinimą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, šalių bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir energetinės nepriklausomybės srityse.Anot Šimonytės, ypač svarbu, kad visos ES ir NATO šalys toliau glaudžiai koordinuotų ir tiektų visą įmanomą pagalbą Ukrainai bei griežtintų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į Ukrainos karinę infrastruktūrą.Dėl įvykių Ukrainoje sustiprėjo agresyvi Vakarų retorika ir veiksmai prieš Maskvą. Rusijai įvesta nemažai sankcijų ir ribojamųjų priemonių. Kartu su sankcijomis NATO dar aktyviau siunčia pajėgas prie Rusijos sienų.
https://lt.sputniknews.com/20220331/nauseda-ragina-europa-atsisakyti-rusisku-duju-ir-naftos-22430388.html
https://lt.sputniknews.com/20220331/ukraina-paprase-lenkijos-ir-baltijos-sali-uzdaryti-sienas-su-rusija-22429577.html
lietuva
ukraina
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lietuva, ukraina, ingrida šimonytė
lietuva, ukraina, ingrida šimonytė
Šimonytė pranešė, kiek pabėgėlių ukrainiečių užsiregistravo Lietuvoje
11:09 31.03.2022 (atnaujinta: 11:38 31.03.2022) Anot premjerės, visos ES ir NATO šalys turi teikti visą įmanomą pagalbą Ukrainai bei griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
VILNIS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvoje jau yra apie 40 tūkst. užsiregistravusių nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kartu ji pažymėjo, kad realus į šalį atvykusių pabėgėlių skaičius gali būti didesnis.
"Darome prielaidą, kad realus skaičius tikrai yra didesnis, kadangi ne visi žmonės tuoj pat suskumba užsiregistruoti migracijos centruose, turint minty, kad dalis atvyksta pas savo draugus, gimines, pažįstamus. Manome, tas skaičius didės", –
pareiškė Šimonytė spaudos konferencijoje po susitikimo su Danijos premjere Mette Fredriksen.
Ji pabrėžė, kad Ukrainai reikia padėti ginkluote, humanitarine pagalba, pasirūpinti ir laikinai namus palikusiais žmonėmis.
"Manau, kad mūsų, civilizuoto Vakarų pasaulio pareiga yra visais įmanomais būdais padėti Ukrainai, kuri kaunasi, iš esmės, už tą civilizaciją, <...> ir užtikrinti, kad nuostoliai ir kaina, kurią už tai Ukrainos žmonėms reikės sumokėti, būtų kaip įmanoma mažesnė", – sakė Šimonytė.
Šiandien vykusiame Šimonytės ir Frederiksen susitikime šalys aptarė saugumo situaciją Europoje, pagalbą Ukrainai, sankcijų Rusijai bei Baltarusijai griežtinimą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, šalių bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir energetinės nepriklausomybės srityse.
Anot Šimonytės, ypač svarbu, kad visos ES ir NATO šalys toliau glaudžiai koordinuotų ir tiektų visą įmanomą pagalbą Ukrainai bei griežtintų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į Ukrainos karinę infrastruktūrą.
Dėl įvykių Ukrainoje sustiprėjo agresyvi Vakarų retorika ir veiksmai prieš Maskvą. Rusijai įvesta nemažai sankcijų ir ribojamųjų priemonių. Kartu su sankcijomis NATO dar aktyviau siunčia pajėgas prie Rusijos sienų.
