Ukrainiečiai — ne mūsų sąskaita. Lietuva svetinga tik už ES pinigus

© Photo : Facebook / VyriausybėLietuvos ir ES vėliavėlės
Lietuvos ir ES vėliavėlės - Sputnik Lietuva, 1920, 31.03.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Baltijos šalys nepraranda vilties įtikinti pirmaujančias Europos Sąjungos valstybes išlaikyti nusiaubtą Ukrainą. Tuo tarpu Briuselio valdžia suka galvą, kaip "suvirškinti" milijonus ukrainiečių pabėgėlių nepakenkiant savo saugumui
Šiomis dienomis Lietuva, Latvija ir Estija švenčia 18-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO metines. Džiaugiasi, kad 2004-aisiais pasislėpė po Šiaurės Atlanto aljanso skėčiu nuo nekenčiamos Rusijos ir, kaip neturtingi giminaičiai, prisisiurbė prie turtingų miestiečių ir senjorų. Iš pradžių kukliai prašėsi priglausti prie įėjimo ant kilimėlio, o dabar pareiškia apie teises savo maitintojų namuose ir nurodo jiems, kaip gyventi ir kur išleisti uždirbtus pinigus. Baltai tapo tokie įžūlūs, kad dabar iš gatvės tempia į geradarių namus dar vieną savo nuskurdusią draugę — Ukrainą.
"Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, — suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui. Lietuva remia ir rems EP veiksmus, kuriais siekiama paskatinti visas Europos Sąjungos institucijas suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą. Ukraina privalo tapti nedaloma ES dalimi. Ji to verta. Neseniai lankiausi Kyjive ir mačiau, kaip ukrainiečiai neįtikėtinai ryžtingai kovoja už europietiškas vertybes. Labai kviečiu kitų šalių parlamentarus padaryti tą patį ir tuo įsitikinti patiems", — pareiškė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen susitikime su Europos Parlamento vadove Roberta Metsola ES parlamentų vadovų konferencijoje Slovėnijoje.
Kas mokės už nusiaubtos Ukrainos "europietiškas vertybes", Lietuvos parlamento vadovė kukliai nutyli. Akivaizdu, kad ne baltai, kurie patys su ištiestomis rankomis vaikšto po Briuselio kabinetus, o bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų potencialas prilygsta tik vieno ir ne paties turtingiausio Ukrainos regiono potencialui.
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 30.03.2022
Paskaičiavo — apsiašarojo: Lietuva įvertino nuostolius dėl rusofobijos ir Ukrainos
O kol Lietuvos parlamento pirmininkė lankosi su vizitais Europos šalyse, Migracijos departamentas ir Lietuvos vidaus reikalų ministerija kasdien registruoja eilinį tūkstantį Ukrainos pabėgėlių. Kovo 30 d. duomenimis, leidimus gyventi Lietuvoje, kurios gyventojų skaičius yra kiek daugiau nei pustrečio milijono, jau gavo daugiau nei 37 tūkstančiai ukrainiečių. Daugelis jų teigia, kad pasibaigus specialiajai operacijai neketina grįžti į sunaikintą Ukrainą ir integruosis į Europos visuomenę ir ekonomiką. Laimei, jiems jau suteiktos precedento neturinčios lengvatos gyventi ir plėtoti savo verslą — nemokamai išduodami patentai, padedama lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti patalpas ir žadamas lengvatinis apmokestinimas. Apie tokį dalyką Lietuvos verslininkai gali tik pasvajoti.
Tačiau kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje užsidegęs svetingumas ėmė vėsti. Pabėgėliams padedanti ne pelno asociacija "Eesti Pagulasabi" jau paskelbė, kad nuo balandžio 1 dienos stabdys nemokamą ukrainiečių pabėgėlių pristatymą į Estiją. Priežastis banali — baigėsi paramai skirti pinigai. O patiems pabėgėliams į Taliną iš Varšuvos siūloma vykti komerciniais autobusais, kurių bilieto kaina — apie 50 eurų žmogui. Pavyzdžiui, Lenkijoje labdaros organizacijos riboja savo veiklą dėl to, kad lenkai nustojo vežti maisto produktus ir būtiniausias prekes į humanitarinės pagalbos surinkimo punktus.

Visa tai pajutę Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai susirinko į skubų posėdį Briuselyje. Tačiau jie taip ir nepriėjo prie vieningos nuomonės dėl priemonių padėti šalims, susidūrusioms su pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu. Visos Europos sostinėje buvo pasiūlyta sukurti centralizuotą fondą, iš kurio būtų subsidijuojamos humanitarinės programos Ukrainos pabėgėliams. Tačiau dėl šio fondo užpildymo pinigais ir jų panaudojimo tvarkos aiškumo iki šiol nėra. Ir, sprendžiant iš Briuselio biurokratiško vilkinimo, artimiausiu metu tai nenumatoma.

"Jei kalbame apie pinigus iš Ekonomikos atkūrimo fondo, tai dabar [Europos] Komisija siūlo paankstinti [jų panaudojimo terminus] 45 procentams šių lėšų. Estijos požiūriu tai yra beveik 30 milijonų eurų, kuriuos galima panaudoti ir anksčiau, bet tai ne papildomi pinigai. Tai jau suplanuoti pinigai kitoms veikloms. Tiesiog galėsime juos panaudoti greičiau ir kitiems tikslams. Tai nėra visiškai teisinga, nes iš tikrųjų reikia visgi gauti visas lėšas [Ekonomikos atkūrimo fondo reikmėms]", — situaciją paaiškino Estijos vidaus reikalų ministras Kristianas Jaanis.
Taigi išeina, kad "ukrofundo" idėja gali atsitrenkti į ES ekonominės realybės uolą su sparčiai augančia infliacija, sparčiai augančiomis energijos ir maisto kainomis. Kaip liūdnai prognozuoja ekonomikos analitikai, Europos gyventojams gresia badas šaltuose namuose ir butuose. Taigi čia — Europos Sąjungoje — greitai nekviestiems svečiams nieko neliks. Patiems reikės išgyventi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Lietuvos Seimas - Sputnik Lietuva, 1920, 29.03.2022
Maisto davinių — į "Teslą". Ar visi Ukrainos pabėgėliai ES tokie vargšai?
Naujienų srautas
0